Author: sigitas987@gmail.com

Ko Jūs norite, kad mes darytume vėliau?

„Aš norėčiau, kad taptumėte kunigais ir vienuoliais, bet tik tuo atveju, jei patys to norėsite. Sprendimas priklauso nuo jūsų“.

Koks pasninkas yra geriausias? „Pasninkas valgant duoną ir geriant vandenį“. „Aš esu Taikos Karalienė“

„Darykite atgailą! Stiprinkite savo tikėjimą per maldą ir sakramentus“.

Ant Križevaco kalno, 2:00 val. nakties: „Kad atgailautumėte už nuodėmes“.

„Aš esu Taikos Karalienė“.

Marija pamato Mergelę Mariją savo kambaryje: „Visi kartu eikite į Gumnos pievą. Ten tuoj įvyks didelis mūšis. Mūšis tarp Mano Sūnaus ir šėtono. Ant kortos pastatytos žmonių sielos“.

Regėtojai, lydimi apie 40 vietinių gyventojų, nuėjo į Gumnos pievą, esančią maždaug už 200 jardų (apie 180 metrų) nuo Vickos namų.

Dievo Motina tarė: „Visi čia esantys gali Mane paliesti“. Po to, kai daugelis žmonių Ją palietė, ant Jos suknelės atsirado juoda dėmė. Marija pravirko. Marinkas pakvietė susirinkusius žmones atlikti išpažinties.

Į kalną mes nėjome. (Vickos dienoraštyje daugiau įrašų nėra iki rugpjūčio 25 d.) .

Kažkada 1981 m. liepos mėn. „Gerai vykdykite savo pareigas ir tai, ko iš jūsų prašo Bažnyčia..“.

Šiandien Švenčiausiosios Mergelės laukėme Vickos kambaryje. Lygiai 18:30 val. atėjo Gospa ir pasveikino mus: „Garbė Jėzui!“. Jakovas pirmasis paklausė Jos apie sergantį asmenį. Švenčiausioji Mergelė pasakė: „Ji pasveiks. Ji turi tvirtai tikėti…“ Vicka paklausė Dievo Motinos, kodėl Ji nebuvo atėjusi išvakarėse. Švenčiausioji Mergelė kažką pasakė ir nusišypsojo, bet niekas to neišgirdo.

Tuomet Marija ir Jakovas paklausė Jos apie kai kuriuos ligonius. Paskui mes paėmėme religinius reikmenis ir keturiese priartėjome prie Dievo Motinos, kad Ji juos palaimintų. Dievo Motinai laiminant tuos daiktus, mūsų rankos labai atšalo.

Jakovas paklausė, ar mes galime Ją apkabinti. Švenčiausioji Mergelė atsakė, kad turėtume prieiti ir Ją apkabinti.

Tada paprašėme Jos palikti mums ženklą. Ji pasakė: „Taip. Eikite su Dievo ramybe“.

Dievo Motinai pradėjus nykti, ant lubų buvo matomas kryžius ir širdis. Kryžius, širdis ir saulė taip pat minimi Vickos dienoraštyje aprašant vėlesnius apsireiškimus.

Bažnyčioje mes Švenčiausiąją Mergelę antrą kartą pamatėme apie 20:00 val. choristų balkone. Mums besimeldžiant, Švenčiausioji Mergelė meldėsi kartu su mumis.

Atėjome tik keturiese, nes buvo daromas spaudimas Ivanui, Ivankai ir Mirjanai išvykti į Sarajevą. Lygiai 18:30 val. pasirodė Gospa. Vicka paklausė Jos apie tam tikrus ligonius, paėmė kai kuriuos daiktus, kuriuos jai buvo davę žmonės, ir priartėjo prie Dievo Motinos, kad Ji juos palaimintų.

Gospa padarė Kryžiaus ženklą ir ištarė: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“.

Tada mes paklausėme Jos apie ženklą, ir Gospa atsakė: „Palaukite, tai netruks ilgai. Jei Aš jums paliksiu ženklą, Aš vis tiek jums apsireikšiu“.

Vicka paklausė, ar mes dar kartą galėsime Ją pamatyti šį vakarą ant kalno. Gospa sutiko ir pasakė: „Aš ateisiu 23:15 val. Eikite su Dievo ramybe“.

Tai pasakiusi Ji pradėjo nykti, o danguje mes išvydome širdį ir kryžių.

Dievo Motina tarė: „Mano angelai, Aš siunčiu jums Savo Sūnų Jėzų, Kuris buvo kankinamas už Savo tikėjimą, ir vis dėlto Jis viską ištvėrė. Jūs taip pat, Mano angelai, viską ištversite“.

Jėzus buvo ilgais plaukais, rudomis akimis ir su barzda. Mes matėme tik Jo galvą.

Ji pasakė, kad mes gražiai meldėmės ir giedojome: „Gražu jūsų klausytis. Tęskite tai ir toliau“. Pabaigoje Ji tarė: „Nebijokite dėl Jozo“. (Parapijos klebono, kuriam grasino policija) .

Po įprastų klausimų apie ligonius Gospa atsakė: „Dieve, padėk mums visiems!“.