Author: sigitas987@gmail.com

Matant 2000–3000 žmonių miniai, kurią ten pritraukė nuo apsireiškimų kalno sklindantys šviesos ženklai, Vicka apšlaksto apsireiškimą švęstu vandeniu ir sako: „Jei Tu esi Gospa, pasilik su mumis, jei ne, išeik“.

Apsireiškusioji tik šypsosi.

Ivanka: Kodėl Jūs atėjote čia? Ko Jūs trokštate? „Aš atėjau, nes čia yra daug tikrų tikinčiųjų. Aš noriu būti su jumis, kad atversčiau ir sutaikyčiau visą pasaulį“.

Ivanka: Ar mano mama ką nors sakė? „Klausyk savo močiutės ir padėk jai, nes ji yra sena“.

Mirjana: Kaip sekasi mano seneliui? (Jis buvo neseniai miręs.) „Jam viskas gerai“.

Regėtojai, minios prašymu: Duokite mums ženklą, kuris įrodytų Jūsų buvimą.

„Palaiminti tie, kurie tiki nematę“.

Mirjana: Kas Jūs esate? „Aš esu Švenčiausioji Mergelė Marija“.

Kodėl Jūs apsireiškiate mums? Mes nesame geresni už kitus. „Aš nebūtinai pasirenku geriausius“.

Ar Jūs sugrįšite? „Taip, į tą pačią vietą kaip ir vakar“.

Po apsireiškimo grįždama į kaimą, Marija vėl pamato ašarojančią Mergelę Mariją šalia vaivorykštės spalvų kryžiaus: „Taika, taika, taika! Susitaikykite! Tik taika. Susitaikykite su Dievu ir tarpusavyje. Tam būtina tikėti, melstis, pasninkauti ir eiti išpažinties“.

Tai pirmojo apsireiškimo šešių regėtojų grupei data. Jie pamato Dievo Motiną netoliese ant kalno. Ji ištaria: „Garbė Jėzui!“.

Ivanka: Kur yra mano mama? (Jos mama buvo mirusi prieš du mėnesius.) „Ji yra laiminga. Ji su Manimi“.

Regėtojai: Ar grįšite rytoj? Apsireiškusioji atsako linktelėdama Galvą.

Mirjana: Niekas mumis nepatikės. Jie sakys, kad mes išprotėjome. Duokite mums ženklą!.

Dievo Motina atsako tik šypsena. Mirjana tikėjo, kad ji gavo ženklą. Apsireiškimo metu jos laikrodis pakeitė laiką – jis pradėjo eiti prieš laikrodžio rodyklę. „Sudiev, Mano angelai. Eikite su Dievo ramybe“.

Regėtojai Crnicos kalvoje (dabar žinomoje kaip Apsireiškimų kalnas) iš toli pamato apsireiškusią jauną moterį ilga pilka suknele, laikančią ant rankų kūdikį. Pirmą kartą tai įvyko po pietų, antrąjį – apie 18:00 val.