Author: sigitas987@gmail.com

Šiandien mes taip pat nuėjome į apsireiškimų vietą apie 18:20 val. ir, besimelsdami bei giedodami, laukėme Švenčiausiosios Mergelės. Lygiai 18:30 val. pamatėme šviesą, kuri pamažu artėjo. Tada mes išvydome Švenčiausiąją Mergelę ir išgirdome Jos įprastą pasisveikinimą.

Į mūsų klausimus, susijusius su dauguma ligonių, Gospa greitai atsakė: „Be tikėjimo niekas neįmanoma. Visi tie, kurie tvirtai tikės, bus išgydyti“.

Vicka pamini tik Dievo Motinos pasisveikinimą: „Garbė Jėzui Kristui..“.

Atvykusi Ji pasakė: „Garbė Jėzui Kristui“. Visi mes Ją klausinėjome apie kai kuriuos ligonius, už kuriuos buvome prašyti pasimelsti. Tada mes meldėmės su Švenčiausiąja Mergele. Ji kalbėjo tik „Tėve mūsų“ ir „Garbė Dievui Tėvui“, o tuo metu, kai mes kalbėjome „Sveika, Marija“, Ji tylėjo.

Gospa mums pasakė:.

„Nemažai žmonių atsivertė, o tarp jų yra ir tokių, kurie nebuvo išpažinties 45 metus, ir dabar jie eina atlikti išpažinties. Eikite su Dievo ramybe“. Dievo Motinai išvykstant, danguje pasirodė kryžius.

Kaip ir kiekvieną dieną, mes kalbėjomės su Gospa. Ji atvyko 18:30 val. ir pasveikino mus: „Garbė Jėzui!“. Tada mes paklausėme Jos, ar Ji duos mums ženklą. Ji atsakė „taip“. Tuomet paklausėme, kiek dar laiko Ji toliau mus lankys.

Švenčiausioji Mergelė Marija atsakė: „Mano saldieji angelai, net jei Aš ir palikčiau ženklą, daugelis žmonių nepatikės. Daugelis žmonių tik ateis čia ir nusilenks. Bet žmonės turi atsiversti ir daryti atgailą“.

Po to mes Ją klausinėjome apie ligonius. Dėl kai kurių Gospa pasakė, kad jie pasveiks tik tada, jei jų tikėjimas bus tvirtas, o dėl kitų – atsakė neigiamai.

Tada Ji ėmė ruoštis išvykti. Prieš išeidama Ji mums pasakė: „Eikite su Dievo ramybe“.

Regėtojai manė, kad apsireiškimai baigėsi, tačiau Dievo Motina apsireiškė kiekvienam iš jų atskirai, ten, kur jie tuo metu buvo. Joks pranešimas nebuvo išsaugotas….

Jakovas: Brangioji Gospa, palikite mums ženklą.

Atrodė, kad Mergelė Marija sutiko linktelėdama Galvą: „Sudiev, Mano brangūs angelai“.

Apsireiškimas Cernoje. Mirjana: Ar pykstate, kad mes nebuvome ant kalno?

„Tai nesvarbu“.

Ar Jūs supyktumėte, jei mes nebegrįžtume į kalną, bet lauktume bažnyčioje?

„Visada tuo pačiu laiku. Eikite su Dievo ramybe“.

Tą dieną Mirjanai pasirodė, kad ji suprato, jog Gospa grįš dar tris dienas, iki penktadienio. Tačiau tai buvo tik jos pačios interpretacija.

Regėtojai: Brangioji Gospa, ar Jūs džiaugiatės matydama čia šiandien tiek daug žmonių?

„Daugiau nei laiminga.“ (Ji nusišypsojo, rašo Vicka) .

Kiek laiko pasiliksite su mumis? „Tiek, kiek jūs norėsite, Mano angelai“.

Ko Jūs tikitės iš žmonių, atėjusių nepaisant gervuogynų ir karščio?

„Yra tik vienas Dievas, vienas tikėjimas. Tegul žmonės tvirtai tiki ir nieko nebijo“.

Ko Jūs tikitės iš mūsų? „Kad jūsų tikėjimas būtų tvirtas ir kad išlaikytumėte pasitikėjimą“.

Ar mes sugebėsime ištverti persekiojimus, kurie mūsų laukia dėl Jūsų? „Jūs sugebėsite, Mano angelai. Nebijokite. Jūs sugebėsite viską ištverti. Jūs turite tikėti ir pasitikėti Manimi“.

Čia Vicka užrašo dr. Darinkos Glamuzinos klausimą: „Ar galiu paliesti Dievo Motiną?“.

Ji pateikia tokį atsakymą: „Visada buvo abejojančių tomų, bet ji gali prieiti“.

Vicka parodo jai, kur ištiesti ranką. Darinka bando Ją paliesti.

Dievo Motina išnyksta, o paskui vėl pasirodo Savo šviesoje.

Trejų metukų vaiko Danieliaus Setkos, kuris nuo ketvirtos gyvenimo dienos sirgo sepsiu, tėvai paprašė regėtojų užtartine malda padėti neįgaliam vaikui.

Brangioji Gospa, ar mažasis Danielius kada nors kalbės? Išgydykite jį, kad jie visi mumis patikėtų.

Šie žmonės Jus labai myli, brangioji Gospa. Padarykite stebuklą. Brangioji Gospa, pasakykite ką nors.

Jie pakartojo šį prašymą ir perdavė atsakymą: „Tegul jie tvirtai tiki jo išgijimu. Eikite su Dievo ramybe“.

Regėtojai: Ko Jūs pageidaujate? „Kad žmonės tikėtų ir ištvertų tikėjime“.

Vicka: Ko Jūs tikitės iš kunigų? „Kad jie išliktų tvirti tikėjime ir padėtų jums“.

Kodėl Jūs neapsireiškiate visiems bažnyčioje? „Palaiminti tie, kurie tiki nematę“.

Ar Jūs sugrįšite? „Taip, į tą pačią vietą“.

Ar Jums labiau patinka malda, ar giedojimas? „Ir malda, ir giedojimas“.

Vicka: Ko Jūs norite iš čia susirinkusios minios?

Regėtojai sakė, kad į šį klausimą atsakymo nebuvo, tik meilės kupinas žvilgsnis ir Dievo Motinos šypsena. Tada Dievo Motina išnyko. Regėtojai meldėsi, kad Ji sugrįžtų, nes Ji nebuvo pasakiusi: „Sudiev, Mano angelai“.

Giedant giesmę „Tu esi visa graži“, Ji vėl pasirodo.

Vicka: Brangioji Gospa, ko Jūs tikitės iš šių žmonių?

Ji pakartojo šį klausimą tris kartus ir galiausiai gavo tokį atsakymą: „Kad tie, kurie nemato, tikėtų taip, kaip tie, kurie mato“.

Vicka: Ar paliksite mums ženklą, kad žmonės patikėtų, jog mes nesame melagiai ar komediantai?

Jokio kito atsakymo, tik šypsena. „Eikite su Dievo ramybe“, – pasakė Ji išnykdama.

„Garbė Jėzui!“.

Jakovas: Ko Jūs tikitės iš mūsų pranciškonų? „Tegul jie ištveria tikėjime ir saugo kitų tikėjimą“.

Jakovas ir Mirjana: Palikite mums ženklą, nes žmonės laiko mus melagiais.

„Mano angelai, nebijokite neteisybės. Ji visada egzistavo“.

Regėtojai: Kaip mes turime melstis? „Toliau kalbėkite septynis „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“, bet dar pridėkite „Tikiu į Dievą Tėvą“. Sudiev, Mano angelai. Eikite su Dievo ramybe“.

Ivanui, atokiau nuo kitų: „Būk ramybėje ir turėk drąsos“.

(Ivanas sakė: „Kokia gražia šypsena Ji man nusišypsojo atsisveikindama“).