Šiandien Švenčiausiosios Mergelės laukėme Vickos kambaryje. Lygiai 18:30 val. atėjo Gospa ir pasveikino mus: „Garbė Jėzui!“. Jakovas pirmasis paklausė Jos apie sergantį asmenį. Švenčiausioji Mergelė pasakė: „Ji pasveiks. Ji turi tvirtai tikėti…“ Vicka paklausė Dievo Motinos, kodėl Ji nebuvo atėjusi išvakarėse. Švenčiausioji Mergelė kažką pasakė ir nusišypsojo, bet niekas to neišgirdo.
Tuomet Marija ir Jakovas paklausė Jos apie kai kuriuos ligonius. Paskui mes paėmėme religinius reikmenis ir keturiese priartėjome prie Dievo Motinos, kad Ji juos palaimintų. Dievo Motinai laiminant tuos daiktus, mūsų rankos labai atšalo.
Jakovas paklausė, ar mes galime Ją apkabinti. Švenčiausioji Mergelė atsakė, kad turėtume prieiti ir Ją apkabinti.
Tada paprašėme Jos palikti mums ženklą. Ji pasakė: „Taip. Eikite su Dievo ramybe“.
Dievo Motinai pradėjus nykti, ant lubų buvo matomas kryžius ir širdis. Kryžius, širdis ir saulė taip pat minimi Vickos dienoraštyje aprašant vėlesnius apsireiškimus.
Bažnyčioje mes Švenčiausiąją Mergelę antrą kartą pamatėme apie 20:00 val. choristų balkone. Mums besimeldžiant, Švenčiausioji Mergelė meldėsi kartu su mumis.