Įrašai

Į kalną mes nėjome. (Vickos dienoraštyje daugiau įrašų nėra iki rugpjūčio 25 d.) .

Kažkada 1981 m. liepos mėn. „Gerai vykdykite savo pareigas ir tai, ko iš jūsų prašo Bažnyčia..“.

Marija pamato Mergelę Mariją savo kambaryje: „Visi kartu eikite į Gumnos pievą. Ten tuoj įvyks didelis mūšis. Mūšis tarp Mano Sūnaus ir šėtono. Ant kortos pastatytos žmonių sielos“.

Regėtojai, lydimi apie 40 vietinių gyventojų, nuėjo į Gumnos pievą, esančią maždaug už 200 jardų (apie 180 metrų) nuo Vickos namų.

Dievo Motina tarė: „Visi čia esantys gali Mane paliesti“. Po to, kai daugelis žmonių Ją palietė, ant Jos suknelės atsirado juoda dėmė. Marija pravirko. Marinkas pakvietė susirinkusius žmones atlikti išpažinties.

Ko Jūs norite, kad mes darytume vėliau?

„Aš norėčiau, kad taptumėte kunigais ir vienuoliais, bet tik tuo atveju, jei patys to norėsite. Sprendimas priklauso nuo jūsų“.

„Aš esu Taikos Karalienė“.

Ant Križevaco kalno, 2:00 val. nakties: „Kad atgailautumėte už nuodėmes“.

„Darykite atgailą! Stiprinkite savo tikėjimą per maldą ir sakramentus“.

„Nebijokite. Aš noriu, kad būtumėte kupini džiaugsmo ir kad tas džiaugsmas atsispindėtų jūsų veiduose. Aš saugosiu tėvą Jozą.“ (Tėvas Jozo buvo Medžiugorjės klebonas, kuris buvo įkalintas.) .

„Tėvui Jozui nėra ko bijoti. Visa tai praeis“.

„Garbė Jėzui! Iki šiol buvau su Ivanu. Melskitės, Mano angelai, už šiuos žmones. Mano vaikai, Aš jums duodu jėgų. Visada jums jos šiek tiek duosiu. Kai jums Manęs prireiks, šaukitės Manęs“.

Vickos dienoraštyje rugpjūčio 25-ąją ji rašo: „Vakar, pirmadienį, 24-ąją dieną, 10:45 val., Mirjana ir aš buvome Ivano namuose. Išgirdome triukšmą ir išbėgome į lauką. Lauke visi žiūrėjo į kryžių ant Križevaco kalno. Kryžiaus vietoje Mirjana, Jakovas, Ivanas ir aš pamatėme Švenčiausiąją Mergelę, o žmonės matė kažką panašaus į Jos statulą, kuri vėliau ėmė nykti, ir vėl pasirodė kryžius. Visame danguje kiekvienas matė aukso raidėmis užrašytą žodį „MIR“ (kroatų kalba tai reiškia „taika“).

Toliau Vickos dienoraštyje aprašomas apsireiškimas rugpjūčio 25-ąją. Netrukus po to, kai Dievo Motina pasimeldė už taiką, Križevaco kalno viršūnėje pasirodė didelis užrašas… Žodį „MIR“ matė klebonas ir daug žmonių iš kaimo.

Regėtojai patvirtino, kad Švenčiausioji Mergelė pažadėjo, jog dar bus daug kitų ženklų-pranašų prieš pasirodant didžiajam ženklui Medžiugorjėje ir kitose pasaulio dalyse.

Kai kurie dalyvavę asmenys paprašė regėtojų paklausti Švenčiausiosios Mergelės leidimo Ją paliesti. Dievo Motina atsakė: „Nereikia Manęs liesti. Yra daug tokių, kurie nieko nepajunta, kai Mane paliečia“.

Dievo Motina taip pat pasakė, kad tarp susirinkusiųjų buvo šnipas (daugiau jokių paaiškinimų nebuvo pateikta).

Apie ženklą: „Jums nereikia darytis nekantriems, nes ta diena ateis“.

Šiandien pirmą kartą Švenčiausiosios Mergelės laukėme Zdenkos Ivankovič namuose. Buvome penkiese, nes Ivanka dar nebuvo grįžusi. Švenčiausioji Mergelė apsireiškė ir pasakė: „Garbė Jėzui“. Ji pasakė, kad rytoj žmonėms nereikia ateiti, todėl būsime vieni. Ji taip pat pridūrė: „Niekam nedalinkite patarimų. Aš žinau, ką jūs jaučiate, ir tai taip pat praeis“.

Vicka: Šiandien apie 18:00 val. mes su Marija atėjome į Jakovo namus. Padėjome Jakovo mamai paruošti vakarienę. 18:00 val. link mūsų atėjo Švenčiausioji Mergelė. Kai atėjo Švenčiausioji Mergelė Marija, aš buvau lauke. Ji pasakė, kad jie neturėtų versti kito taip kentėti. Paklausėme Jos apie ženklą, ir Ji atsakė: „Labai greitai, Aš jums pažadu“. Mes užtarėme Mergelei Marijai kai kuriuos ligonius. Ji išbuvo su mumis 15 minučių. Tada išėjome į Marinko Ivankovičiaus namus, kad ten palauktume Švenčiausiosios Mergelės. Ji atėjo 18:30 val. Ji pasakė Ivanui: „Būk tvirtas ir drąsus.“ Ji išėjo, ir pasirodė kryžius, širdis bei saulė.

Apsireiškimo valandą regėtojai laukia tėvo Jozo, kuris yra įkalintas, kambaryje. Mergelė neapsireiškia. Tai jau antras kartas, kai taip nutinka. Jie nueina į bažnyčią ir meldžiasi. Tada Ji jiems apsireiškia: „Aš buvau su tėvu Jozu. Štai kodėl neatėjau. Nesijaudinkite, jei Aš neateinu. Tuomet pakanka melstis“. Šiandien Ivanas įstojo į Visoko seminariją: „Tu esi labai pavargęs. Pailsėk, kad atgautum jėgas. Eik su Dievo ramybe. Sudiev“. (Iš Ivano dienoraščio) .

Jakovas: Ar Jūs taip pat apsireiškiate Ivanui seminarijoje? „Taip, lygiai taip pat, kaip ir tau“.

Kaip sekasi Ivanui Ivankovičiui? (Pero sūnus, Vickos pusbrolis ir vienas iš keturių Bijakovičių vyrų, turinčių šį vardą. Jis buvo suimtas policijos rugpjūčio 12 d. apsireiškimų kalne ir įkalintas.) „Jam viskas gerai. Jis viską ištveria. Visa tai praeis. Tėvas Jozo siunčia jums linkėjimus“.

Kokių naujienų yra iš mūsų kaimo? „Mano angelai, jūs gerai atliekate atgailą“.

Ar padėsite mums moksluose? „Dievo pagalba pasireiškia visur“.

„Eikite su Dievo ramybe, lydimi Jėzaus ir Mano palaiminimo. Sudiev.“ (Iš Ivano dienoraščio.) .

Ivanka: Ar greitai paliksite mums ženklą? „Dar šiek tiek kantrybės“.

Vicka: 18:20 val. pradėjome melstis Marinko Ivankovičiaus namuose. Mergelė atvyko ir pasakė: „Garbė Jėzui!“.

Vicka: Žmonės kalba, kad nuo tada, kai tėvą Jozą uždarė į kamerą, durys pačios atsirakina. Ar tai tiesa? „Tai tiesa, bet niekas tuo netiki“.

Ivanka: Kaip laikosi Mirjana? Kokie jos jausmai? „Mirjana yra liūdna, nes ji visiškai viena. Aš jums ją parodysiu.“ Staiga mes pamatėme Mirjanos veidą. Ji verkė.

Brangioji Gospa, yra jaunų žmonių, kurie išduoda mūsų tikėjimą. „Taip, jų yra daug.“ Ji pamini kelis vardus.

Vicka klausia Mergelės apie moterį, kuri norėjo palikti savo vyrą, nes jis vertė ją kentėti. „Tegul ji lieka šalia jo ir priima savo kančią. Pats Jėzus taip pat kentėjo“.

Dėl sergančio jaunuolio: „Jis serga labai sunkia liga. Tegul jo tėvai tvirtai tiki ir atgailauja, tada berniukas pasveiks“.

Jakovas klausia Jos apie ženklą: „Dar šiek tiek kantrybės“.

Ivanas, kuris kelias dienas neturėjo apsireiškimo: Kaip man seksis šioje seminarijoje? „Būk be baimės. Aš esu šalia tavęs visur ir visada“.

Ivano dienoraštis: Ar mūsų kaimo žmonės pamaldūs? „Jūsų kaimas tapo uoliausia Hercegovinos parapija. Daug žmonių išsiskiria savo pamaldumu ir tikėjimu“.

Koks pasninkas yra geriausias? „Pasninkas valgant duoną ir geriant vandenį“. „Aš esu Taikos Karalienė“

Ar bus aukojamos Mišios ant Križevaco kalno? „Taip, Mano angelai“.

Jakovas: Ar policija spendžia spąstus aplink bažnyčią? „Ten visiškai nieko nėra. Tegul žmonės meldžiasi ir pasilieka bažnyčioje kuo ilgiau. Eikite su Dievo ramybe.“ Pasirodė kryžius, širdis ir saulė.

Ivano dienoraštis: Aš meldžiausi su Ja, kad Jėzus man padėtų mano pašaukime. Tada mes kalbėjome rožinį. Gospa maloniai nusišypsojo. „Nebijok. Aš esu šalia tavęs ir tave saugau“.

Apie jaunuolį, kuris pasikorė. Vicka: Kodėl jis tai padarė?

„Jį užvaldė šėtonas. Šis jaunuolis neturėjo taip pasielgti. Velnias bando viešpatauti žmonėms. Jis viską ima į savo rankas, bet Dievo jėga yra galingesnė, ir Dievas nugalės“.

Ivano dienoraštis: Kaip seksis Antonui, Darijui, Miljenko, mano draugams seminarijoje, ir man? „Jūs esate ir visada būsite Mano vaikai. Jūs nuėjote Jėzaus keliu. Niekas nesutrukdys jums skleisti tikėjimą Jėzumi. Reikia tvirtai tikėti“.

Jakovas: Kada pasirodys paskelbtasis ženklas? „Dar šiek tiek kantrybės“.