Pirmieji pranešimai

Į kalną mes nėjome. (Vickos dienoraštyje daugiau įrašų nėra iki rugpjūčio 25 d.) .

Kažkada 1981 m. liepos mėn. „Gerai vykdykite savo pareigas ir tai, ko iš jūsų prašo Bažnyčia..“.

Šiandien Švenčiausiosios Mergelės laukėme Vickos kambaryje. Lygiai 18:30 val. atėjo Gospa ir pasveikino mus: „Garbė Jėzui!“. Jakovas pirmasis paklausė Jos apie sergantį asmenį. Švenčiausioji Mergelė pasakė: „Ji pasveiks. Ji turi tvirtai tikėti…“ Vicka paklausė Dievo Motinos, kodėl Ji nebuvo atėjusi išvakarėse. Švenčiausioji Mergelė kažką pasakė ir nusišypsojo, bet niekas to neišgirdo.

Tuomet Marija ir Jakovas paklausė Jos apie kai kuriuos ligonius. Paskui mes paėmėme religinius reikmenis ir keturiese priartėjome prie Dievo Motinos, kad Ji juos palaimintų. Dievo Motinai laiminant tuos daiktus, mūsų rankos labai atšalo.

Jakovas paklausė, ar mes galime Ją apkabinti. Švenčiausioji Mergelė atsakė, kad turėtume prieiti ir Ją apkabinti.

Tada paprašėme Jos palikti mums ženklą. Ji pasakė: „Taip. Eikite su Dievo ramybe“.

Dievo Motinai pradėjus nykti, ant lubų buvo matomas kryžius ir širdis. Kryžius, širdis ir saulė taip pat minimi Vickos dienoraštyje aprašant vėlesnius apsireiškimus.

Bažnyčioje mes Švenčiausiąją Mergelę antrą kartą pamatėme apie 20:00 val. choristų balkone. Mums besimeldžiant, Švenčiausioji Mergelė meldėsi kartu su mumis.

Atėjome tik keturiese, nes buvo daromas spaudimas Ivanui, Ivankai ir Mirjanai išvykti į Sarajevą. Lygiai 18:30 val. pasirodė Gospa. Vicka paklausė Jos apie tam tikrus ligonius, paėmė kai kuriuos daiktus, kuriuos jai buvo davę žmonės, ir priartėjo prie Dievo Motinos, kad Ji juos palaimintų.

Gospa padarė Kryžiaus ženklą ir ištarė: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“.

Tada mes paklausėme Jos apie ženklą, ir Gospa atsakė: „Palaukite, tai netruks ilgai. Jei Aš jums paliksiu ženklą, Aš vis tiek jums apsireikšiu“.

Vicka paklausė, ar mes dar kartą galėsime Ją pamatyti šį vakarą ant kalno. Gospa sutiko ir pasakė: „Aš ateisiu 23:15 val. Eikite su Dievo ramybe“.

Tai pasakiusi Ji pradėjo nykti, o danguje mes išvydome širdį ir kryžių.

Dievo Motina tarė: „Mano angelai, Aš siunčiu jums Savo Sūnų Jėzų, Kuris buvo kankinamas už Savo tikėjimą, ir vis dėlto Jis viską ištvėrė. Jūs taip pat, Mano angelai, viską ištversite“.

Jėzus buvo ilgais plaukais, rudomis akimis ir su barzda. Mes matėme tik Jo galvą.

Ji pasakė, kad mes gražiai meldėmės ir giedojome: „Gražu jūsų klausytis. Tęskite tai ir toliau“. Pabaigoje Ji tarė: „Nebijokite dėl Jozo“. (Parapijos klebono, kuriam grasino policija) .

Po įprastų klausimų apie ligonius Gospa atsakė: „Dieve, padėk mums visiems!“.

Šiandien mes taip pat nuėjome į apsireiškimų vietą apie 18:20 val. ir, besimelsdami bei giedodami, laukėme Švenčiausiosios Mergelės. Lygiai 18:30 val. pamatėme šviesą, kuri pamažu artėjo. Tada mes išvydome Švenčiausiąją Mergelę ir išgirdome Jos įprastą pasisveikinimą.

Į mūsų klausimus, susijusius su dauguma ligonių, Gospa greitai atsakė: „Be tikėjimo niekas neįmanoma. Visi tie, kurie tvirtai tikės, bus išgydyti“.

Vicka pamini tik Dievo Motinos pasisveikinimą: „Garbė Jėzui Kristui..“.

Atvykusi Ji pasakė: „Garbė Jėzui Kristui“. Visi mes Ją klausinėjome apie kai kuriuos ligonius, už kuriuos buvome prašyti pasimelsti. Tada mes meldėmės su Švenčiausiąja Mergele. Ji kalbėjo tik „Tėve mūsų“ ir „Garbė Dievui Tėvui“, o tuo metu, kai mes kalbėjome „Sveika, Marija“, Ji tylėjo.

Gospa mums pasakė:.

„Nemažai žmonių atsivertė, o tarp jų yra ir tokių, kurie nebuvo išpažinties 45 metus, ir dabar jie eina atlikti išpažinties. Eikite su Dievo ramybe“. Dievo Motinai išvykstant, danguje pasirodė kryžius.

Kaip ir kiekvieną dieną, mes kalbėjomės su Gospa. Ji atvyko 18:30 val. ir pasveikino mus: „Garbė Jėzui!“. Tada mes paklausėme Jos, ar Ji duos mums ženklą. Ji atsakė „taip“. Tuomet paklausėme, kiek dar laiko Ji toliau mus lankys.

Švenčiausioji Mergelė Marija atsakė: „Mano saldieji angelai, net jei Aš ir palikčiau ženklą, daugelis žmonių nepatikės. Daugelis žmonių tik ateis čia ir nusilenks. Bet žmonės turi atsiversti ir daryti atgailą“.

Po to mes Ją klausinėjome apie ligonius. Dėl kai kurių Gospa pasakė, kad jie pasveiks tik tada, jei jų tikėjimas bus tvirtas, o dėl kitų – atsakė neigiamai.

Tada Ji ėmė ruoštis išvykti. Prieš išeidama Ji mums pasakė: „Eikite su Dievo ramybe“.

Regėtojai manė, kad apsireiškimai baigėsi, tačiau Dievo Motina apsireiškė kiekvienam iš jų atskirai, ten, kur jie tuo metu buvo. Joks pranešimas nebuvo išsaugotas….

Jakovas: Brangioji Gospa, palikite mums ženklą.

Atrodė, kad Mergelė Marija sutiko linktelėdama Galvą: „Sudiev, Mano brangūs angelai“.