Author: sigitas987@gmail.com

  • 1983 m. balandžio 24 d., sekmadienis

    Pranešimas dalyvaujančiam gydytojui iš Italijos: „Aš laiminu jį, kaip ir tuos, kurie dirba su juo Milano ligoninėje, už viską, ką jie daro. Tegul jie tęsia tai ir meldžiasi. Aš laiminu šios ligoninės ligonius, kaip ir tuos ligonius, už kuriuos jūs meldėtės šį vakarą, ir tuos, už kuriuos dar melsitės.“

  • 1983 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

    „Jūs (regėtojai) privalote gerai elgtis; būkite pamaldūs ir rodykite gerą pavyzdį tikintiesiems.“ Jakovas prisipažįsta, kad Švenčiausioji Mergelė jam kelis kartus padarė pastabų dėl jo elgesio. Ji išmokė jį, kaip dalyvauti Mišiose, kaip melstis ir kaip elgtis su kitais.

  • 1983 m. pavasaris. 

    „Paskubinkite savo atsivertimą. Nelaukite ženklo, kuris buvo paskelbtas tiems, kurie netiki. Bus per vėlu. Jūs, kurie tikite, atsiverskite ir gilinkite savo tikėjimą.“

  • 1983 m. pavasaris. 

    „Paskubinkite savo atsivertimą. Nelaukite ženklo, kuris buvo paskelbtas tiems, kurie netiki. Bus per vėlu. Jūs, kurie tikite, atsiverskite ir gilinkite savo tikėjimą.“

  • 1983 m. sausio 10 d., pirmadienis

    Mirjanos atviravimai tėvui Tomislavui Vlasičiui: „Per tuos 18 mėnesių, kai mačiau Gospą, tarp mūsų užsimezgė didelis artumas.  Aš jaučiau Jos motinišką meilę. Galėjau Jai užduoti visokiausių klausimų. Taip Aš Jos paklausiau, kodėl Dievas buvo toks negailestingas, siųsdamas nusidėjėlius į pragarą visai amžinybei.“ „Žmonės, kurie patenka į pragarą, nebenori priimti jokio gėrio iš Dievo. Jie nesigaili, nenustoja keiktis ir piktžodžiauti. Jie nusprendžia gyventi pragare ir visiškai negalvoja iš jo išeiti.“  (Žmogaus atsisakymas yra negrįžtamas pasirinkimas.) Paklausta apie skaistyklą, Švenčiausioji Mergelė sako: „Yra skirtingi lygiai, iš kurių žemiausieji yra arti pragaro, o aukščiausieji palaipsniui artėja prie Dangaus. Ne per Vėlines, bet per Kalėdas didžiausias sielų skaičius palieka skaistyklą. Skaitykloje yra sielų, kurios karštai meldžiasi Dievui, bet už kurias žemėje nesimeldžia joks giminaitis ar draugas. Dievas leidžia joms pasinaudoti kitų žmonių maldomis. Pasitaiko, kad Dievas leidžia joms įvairiais būdais apsireikšti žemėje esantiems artimiesiems, kad  primintų žmonėms apie skaistyklos egzistavimą ir paprašytų jų maldų Dievui, Kuris yra teisingas, bet geras. Dauguma patenka į skaistyklą. Daug patenka į pragarą. Mažas skaičius eina tiesiai į Dangų.“

  • 1983 m. sausio 7 d., penktadienis

    Dievo Motina pradeda pasakoti regėtojams Savo gyvenimą.  Jie kviečiami užrašyti Jos liudijimą. Jie negalės jo paviešinti, kol negaus Jos leidimo. Šis Jos gyvenimo diktavimas Jakovui truko iki balandžio, Ivankai – iki gegužės 22 d., o Marijai – iki liepos 17 d. Marija, kuri vis dar lankė kirpėjų mokyklą Mostare, gavo tik sutrumpintą pasakojimą tomis dienomis, kai buvo Medžiugorjėje. Vickai tai truko iki 1985 m. balandžio 10 d., ir tai yra ilgas pasakojimas, užpildęs tris sąsiuvinius. Iki šios dienos regėtojai negavo leidimo atskleisti šio turinio.

  • 1983 m. sausio 5 d., trečiadienis

    Tėvas Tomislavas iš keturių dalyvavusių regėtojų (Ivano, Jakovo, Marijos ir Vickos) gauna tokią informaciją: Marija gavo 7 paslaptis, Vicka – 8, Jakovas, Ivanka ir Ivanas – 9, o Mirjana – 10. Mes nežinome, kiek ilgai truks apsireiškimai, nei kodėl Ji po Kalėdų nebesirodo Mirjanai. Gospa nuolat kviečia mus maldai, pasninkui, atsivertimui… Ji patvirtina Savo pažadus. Paklaustas apie ženklo laiką: „Kurį mėnesį? Kuriais metais?“, Ivanas atsako: „Tai numatyta.“