Šį vakarą Švenčiausioji Mergelė šypsojosi. Mes meldėmės ir giedojome kartu su Ja. Mes uždavėme Jai klausimų apie ligonius. „Turėkite tvirtą tikėjimą, melskitės, pasninkaukite ir jie pasveiks. Būkite pasitikintys ir ilsėkitės džiaugsme. Eikite su Dievo ramybe. Būkite kantrūs ir melskitės dėl išgijimo. Sudiev, Mano brangūs angelai.“
Gospa buvo visa pasipuošusi auksu. Aplink Jos šydą ir ant suknelės viskas švytėjo ir spindėjo. Tai buvo neapsakoma. Ji buvo labai, labai graži. „Žmonės pradėjo atsiversti. Išsaugokite tvirtą tikėjimą. Man reikia jūsų maldų.“
Paklausėme Švenčiausiosios Mergelės, ką reiškia apsireiškimo metu matyti kryžius, širdis ir saulė: „Tai išganymo ženklai: kryžius yra gailestingumo ženklas, lygiai taip pat kaip ir širdis. Saulė yra šviesos šaltinis, kuris mus apšviečia.“ Ant Križevaco vėl pasirodo švytintis siluetas, užimantis kryžiaus vietą. Regėtojai klausia Dievo Motinos, ar tai buvo Ji. „Kodėl klausiat Manęs, Mano angelai? Ar nematėte Manęs? Pasaulis turi rasti išganymą, kol dar yra laiko. Tegul jis karštai meldžiasi. Tegul turi tikėjimo dvasią.“
„Velnias bando mus nugalėti. Neleiskite jam. Išsaugokite tikėjimą, pasninkaukite ir melskitės. Aš būsiu su jumis kiekviename žingsnyje.“ Jakovui ir Vickai: „Ištverkite su pasitikėjimu maldoje ir tikėjime…“
Mergelė pasirodo laikydama rankoje Jono Pauliaus II nuotrauką. Ji pabučiuoja nuotrauką: „Jis yra mūsų tėvas ir visų tėvas. Būtina už jį melstis.“
Mes buvome tėvo Jozo kambaryje. Gospa neatėjo. Ji apsireiškė mums bažnyčioje po maldų (7 „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“).
Paklausėme Jos, kodėl Ji neapsireiškė. Ji atsakė, kad neapsireiškė, nes kažkas ten buvo kažką įrengęs. „Pasaulis yra pasirengęs gauti didžių malonių iš Manęs ir Mano Sūnaus. Tegul pasaulis išlaiko stiprų pasitikėjimą.“
„Velnias bando primesti jums savo valdžią. Bet jūs turite išlikti tvirti ir ištverti savo tikėjime. Jūs turite melstis ir pasninkauti. Aš visada būsiu šalia jūsų.“ Vicka: Šis įspėjimas skirtas visiems.
„Garbė Jėzui!“ Regėtojai atsako: „Visada Jėzui ir Marijai.“
Tada Švenčiausioji Mergelė mums rodo nuostabius kraštovaizdžius. Ten vaikščiojo Kūdikėlis Jėzus, bet mes nesugebėjome Jo atpažinti. Ji pasakė: „Tai Jėzus. Man atvykus ir kai išeinu, visada giedokite giesmę „Ateik, ateik pas mus, o Viešpatie“.“ Tada Ji mus palaimino.
„Nepasiduokite. Išsaugokite savo tikėjimą. Aš lydėsiu jus kiekviename žingsnyje.“
Jakovas ir aš buvome vieni kambaryje. Mes kalbėjomės apie pravažiavusią miliciją. Atvyko Mergelė: „Nebijokite milicijos. Nieko neprovokuokite. Būkite su visais mandagūs.“