Atėjome tik keturiese, nes buvo daromas spaudimas Ivanui, Ivankai ir Mirjanai išvykti į Sarajevą. Lygiai 18:30 val. pasirodė Gospa. Vicka paklausė Jos apie tam tikrus ligonius, paėmė kai kuriuos daiktus, kuriuos jai buvo davę žmonės, ir priartėjo prie Dievo Motinos, kad Ji juos palaimintų.
Gospa padarė Kryžiaus ženklą ir ištarė: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“.
Tada mes paklausėme Jos apie ženklą, ir Gospa atsakė: „Palaukite, tai netruks ilgai. Jei Aš jums paliksiu ženklą, Aš vis tiek jums apsireikšiu“.
Vicka paklausė, ar mes dar kartą galėsime Ją pamatyti šį vakarą ant kalno. Gospa sutiko ir pasakė: „Aš ateisiu 23:15 val. Eikite su Dievo ramybe“.
Tai pasakiusi Ji pradėjo nykti, o danguje mes išvydome širdį ir kryžių.
Dievo Motina tarė: „Mano angelai, Aš siunčiu jums Savo Sūnų Jėzų, Kuris buvo kankinamas už Savo tikėjimą, ir vis dėlto Jis viską ištvėrė. Jūs taip pat, Mano angelai, viską ištversite“.
Jėzus buvo ilgais plaukais, rudomis akimis ir su barzda. Mes matėme tik Jo galvą.
Ji pasakė, kad mes gražiai meldėmės ir giedojome: „Gražu jūsų klausytis. Tęskite tai ir toliau“. Pabaigoje Ji tarė: „Nebijokite dėl Jozo“. (Parapijos klebono, kuriam grasino policija) .