„Brangūs vaikai, iš naujo noriu kalbėti jums apie meilę. Surinkau jus aplink save, savo Sūnaus vardu ir Jo valia. Trokštu, kad jūsų tikėjimas būtų tvirtas ir kiltų iš meilės. Tie mano vaikai, kurie suvokia mano Sūnaus meilę ir ja seka, gyvena meilėje ir su viltimi. Jie pažino Dievo meilę. Todėl, vaikai mano, melskitės, melskitės, kad galėtumėte kiek įmanoma labiau mylėti ir daryti meilės darbus, nes vien tikėjimas be meilės ir meilės darbų nėra tai, ko aš laukiu iš jūsų. Vaikai mano, tai tikėjimo iliuzija, tai pagyrūniškumas. Mano Sūnus trokšta tikėjimo ir meilės bei gėrio darbų. Aš meldžiuosi ir jūsų prašau, kad melstumėtės ir gyventumėte meile, nes noriu, kad mano Sūnus, pažvelgęs į visų mano vaikų širdis, galėtų jose pamatyti meilę ir gėrį, o ne abejingumą ir neapykantą. Mano vaikai, manosios meilės apaštalai, nepraraskite vilties, nepraraskite jėgų. Jūs tai galite. Aš jus drąsinu ir laiminu. Viskas, kas priklauso šiam pasauliui ir ką, deja, daugelis mano vaikų stato į pirmą vietą, išnyks ir tik meilė ir meilės darbai išliks ir atvers Dangaus Karalystės vartus. Prie tų vartų aš lauksiu jūsų. Prie tų vartų trokštu sutikti ir apkabinti visus savo vaikus. Dėkoju jums.”
