„Garbė Jėzui!“ Regėtojai atsako: „Visada Jėzui ir Marijai.“
Tada Švenčiausioji Mergelė mums rodo nuostabius kraštovaizdžius. Ten vaikščiojo Kūdikėlis Jėzus, bet mes nesugebėjome Jo atpažinti. Ji pasakė: „Tai Jėzus. Man atvykus ir kai išeinu, visada giedokite giesmę „Ateik, ateik pas mus, o Viešpatie“.“ Tada Ji mus palaimino.
Mes buvome tėvo Jozo kambaryje. Gospa neatėjo. Ji apsireiškė mums bažnyčioje po maldų (7 „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“).
Paklausėme Jos, kodėl Ji neapsireiškė. Ji atsakė, kad neapsireiškė, nes kažkas ten buvo kažką įrengęs. „Pasaulis yra pasirengęs gauti didžių malonių iš Manęs ir Mano Sūnaus. Tegul pasaulis išlaiko stiprų pasitikėjimą.“
„Velnias bando mus nugalėti. Neleiskite jam. Išsaugokite tikėjimą, pasninkaukite ir melskitės. Aš būsiu su jumis kiekviename žingsnyje.“ Jakovui ir Vickai: „Ištverkite su pasitikėjimu maldoje ir tikėjime…“
Paklausėme Švenčiausiosios Mergelės, ką reiškia apsireiškimo metu matyti kryžius, širdis ir saulė: „Tai išganymo ženklai: kryžius yra gailestingumo ženklas, lygiai taip pat kaip ir širdis. Saulė yra šviesos šaltinis, kuris mus apšviečia.“ Ant Križevaco vėl pasirodo švytintis siluetas, užimantis kryžiaus vietą. Regėtojai klausia Dievo Motinos, ar tai buvo Ji. „Kodėl klausiat Manęs, Mano angelai? Ar nematėte Manęs? Pasaulis turi rasti išganymą, kol dar yra laiko. Tegul jis karštai meldžiasi. Tegul turi tikėjimo dvasią.“
Gospa buvo visa pasipuošusi auksu. Aplink Jos šydą ir ant suknelės viskas švytėjo ir spindėjo. Tai buvo neapsakoma. Ji buvo labai, labai graži. „Žmonės pradėjo atsiversti. Išsaugokite tvirtą tikėjimą. Man reikia jūsų maldų.“
Šį vakarą Švenčiausioji Mergelė šypsojosi. Mes meldėmės ir giedojome kartu su Ja. Mes uždavėme Jai klausimų apie ligonius. „Turėkite tvirtą tikėjimą, melskitės, pasninkaukite ir jie pasveiks. Būkite pasitikintys ir ilsėkitės džiaugsme. Eikite su Dievo ramybe. Būkite kantrūs ir melskitės dėl išgijimo. Sudiev, Mano brangūs angelai.“
Mūsų buvo penki. Ivano nebuvo. Tarp mūsų vyravo gili harmonija. Mergelė atėjo tuo metu, kai mes pradėjome kalbėti „Tėve mūsų“. Mes kalbėjomės su Ja. Tada Ji palaimino religinius reikmenis. Ji pažvelgė į mus su švelnumu ir tarė: „Ak, taip gražu matyti jus visus kartu! Eikite su Dievo ramybe, Mano angelai. Sudiev.“
„Pasauliui būtina išsigelbėti, kol dar yra laiko; jis turi stipriai melstis ir turėti tikėjimo dvasią.“
„Velnias bando primesti jums savo valdžią. Bet jūs turite išlikti tvirti ir ištverti savo tikėjime. Jūs turite melstis ir pasninkauti. Aš visada būsiu šalia jūsų.“ Vicka: Šis įspėjimas skirtas visiems.
Marija, Vicka ir Jakovas: Mes paklausėme Švenčiausiosios Mergelės apie jaunuolį, kuris staiga prarado atmintį ir nustojo mokytis. Ji atsakė: „Jį būtina paguldyti į ligoninę.“
Mes toliau Ją klausinėjome. Ji neatsakė į kai kuriuos klausimus. „Nereikia uždavinėti klausimų visomis temomis.“ Tada Ji su mumis atsisveikino kaip įprastai.
„Melskitės ir ištverkite maldoje.“
„Būkite tvirti ir ištvermingi. Mano brangūs angelai, eikite su Dievo ramybe.“
„Žmonės atsiverčia. Tai tiesa, bet dar ne visi.“ Ji kalbėjo žiūrėdama į minią. Apsireiškimas Jakovo namuose: Švenčiausioji Mergelė visą laiką meldėsi su mumis. Tada Ji pasakė: „Melskitės ir išlikite atkaklūs maldose.“ Ant sienų aukso raidėmis buvo užrašyta „MIR LJUDIMA“ (Taika žmonėms).
Atsakydama į regėtojų klausimą dėl jų ateities: „Aš norėčiau, kad jūs visi taptumėte kunigais ir vienuoliais, bet tik tuo atveju, jei to trokštate. Jūs esate laisvi. Jūs patys turite pasirinkti. Jei patiriate sunkumų arba jums ko nors reikia, ateikite pas Mane. Jei neturite jėgų pasninkauti su duona ir vandeniu, galite atsisakyti kai kurių dalykų. Būtų gerai atsisakyti televizijos, nes pažiūrėję kai kurias laidas jūs išsiblaškote ir nebegalite melstis. Galite atsisakyti alkoholio, cigarečių ir kitų malonumų. Jūs patys žinote, ką turite daryti.“ Šią Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną Gospa buvo rimta; Ji atsiklaupė ištiestomis rankomis ir meldėsi: „Mano mylimasis Sūnau, Aš maldauju Tave, teikis atleisti pasauliui jo didžiąją nuodėmę, kuria jis Tave įžeidžia.“
Mums besimeldžiant, Švenčiausioji Mergelė įsiterpė: „O, Mano Sūnau Jėzau, atleisk šias nuodėmes, jų yra tiek daug!“
Tada mes visi nutilome. „Toliau melskitės, nes tai yra šių žmonių išganymas.“
Vicka: Aš užtariau Gospai savo tėvus, kurie yra Vokietijoje. „Aš pažadu juos saugoti. Viskas bus gerai.“
Artėjant atostogoms, kurios leido regėtojams vėl susiburti kartu, Švenčiausioji Mergelė džiaugėsi: „Labai greitai jūs visi vėl būsite kartu. Galėsite gerai praleisti laiką drauge.“
„Atsiklaupkite, Mano vaikai, ir melskitės. Ištverkite maldoje.“ Jakovas ir Vicka: Kiekvienas Švenčiausiosios Mergelės žodis kvietė mus džiaugtis.
Švenčiausioji Mergelė neatsakė į mūsų klausimus. Ji giedojo „Jėzau Kristau, Tavo Vardu“. Po pirmojo stulpelio Ji pasakė: „Nagi, giedokite džiaugsmingiau. Kodėl esate tokie susimąstę?“ Po maldos Ji pradėjo „Šventojo Rožančiaus Karaliene“ ir išėjo.
„Būkite budrūs, Mano vaikai. Ruoškitės sunkioms dienoms. Čia atvyks visokių žmonių.“