Pirmieji pranešimai

„Garbė Jėzui!“ Jakovas ir Vicka: Kas buvo tame užklijuotame voke, kurį mums rodė rotušėje?  (Kažkas jiems pasakė, kad patikės apsireiškimais, jei jie galės perskaityti, kas parašyta užklijuotame voke.) „Neatsakykite į nieką. Tai piktas pokštas, kurį jie su jumis krečia. Jie jau paskleidė tiek daug melagingų naujienų. Netikėkite jais. Toliau melskitės ir kentėkite! Aš leisiu pasireikšti meilės galiai.“

Ar Kalėdų Mišias reikėtų aukoti vakare, ar vidurnaktį? „Tegul jas aukoja vidurnaktį.“ Regėtojams: „Melskitės! Eikite su Dievo ramybe!“ Ivankai: „Melskis daugiau. Kiti meldžiasi ir kenčia daugiau už tave.“ Regėtojams: „Pasakykite jaunuoliams, kad jie neleistų savęs nuklysti nuo tikrojo kelio. Tegul jie išlieka ištikimi savo religijai.“ 

„Jūs, Mano angelai, būkite budrūs. Sklinda pakankamai melagingų naujienų, kurias platina žmonės. Žinoma, Aš parodysiu jums Savo gailestingumą. Būkite šiek tiek kantrūs. Melskitės!“

Ar vakar Jūs pusvalandį buvote ant Križevaco? „Taip, ar nematėte Manęs?“ Keli šimtai žmonių pirmojo apsireiškimo vietoje matė ugnį, kuri degė nieko nesunaikindama. Vakare Dievo Motina regėtojams sako: „Tikinčiųjų matyta ugnis buvo antgamtinio pobūdžio. Tai vienas iš ženklų; didžiojo ženklo pranašas.“

Švenčiausioji Mergelė pasirodė besišypsanti: „Garbė Jėzui. Nebeklausinėkite Manęs daugiau apie ženklą. Nebijokite, jis tikrai pasirodys. Aš vykdau Savo pažadus. Kalbant apie jus, melskitės, ištverkite maldoje.“

Trys merginos iš Čitluko po Mišių grįžta namo ir staiga pamato didžiulę šviesą, iš kurios išnyra penkiolika siluetų, apsirengusių pranciškonų abitais. Jos klaupiasi ant kelių, pradeda melstis ir verkti. Švenčiausiosios Mergelės buvo apie tai paklausta, ir Ji atsakė: „Tai buvo antgamtinis reiškinys. Aš buvau tarp šventųjų.“

„Jozo buvo nuteistas. Eikime į bažnyčią pasimelsti.“

Mes buvome liūdni dėl Jozo. „Jūs turėtumėte džiaugtis!“ 

Ar kryžiaus baltumas yra antgamtinis reiškinys? „Taip, Aš tai patvirtinu.“ Po to, kai daugelis žmonių pamatė, kaip ant Križevaco kalno esantis kryžius virsta šviesa, o paskui Dievo Motinos siluetu, Ji pasakė: „Visi šie ženklai skirti sustiprinti jūsų tikėjimą, kol paliksiu jums matomą ir nuolatinį ženklą.“ 

Apie tėvą Jozą, laukiantį teismo nuosprendžio. Vicka: Brangioji Gospa, aš žinau, kad Jūs neturite keršto dvasios, bet vis tiek pabandykite atvesti tam tikrus žmones į protą, kad jie teistų bešališkai. „Jozo atrodo gerai ir šiltai jus sveikina. Nebijokite dėl Jozo. Jis yra šventasis, Aš jums tai jau sakiau.“

Ar Jozo bus pasmerktas? „Nuosprendis nebus paskelbtas šį vakarą. Nebijokite, jis nebus nuteistas griežta bausme. Tik melskitės, nes Jozo prašo jūsų maldos ir ištvermės. Nebijokite, nes Aš esu su jumis.“ 

Vicka: Brangioji Gospa, pasigailėkite tėvo Jozo rytoj per teismą. Paralyžiuokite ką nors;  trenkite kam nors per galvą. Žinau, kad nuodėmė taip kalbėti, bet ką mes galime padaryti? Gospa nusišypso dėl mano žodžių, o tada užgieda „Jėzau Kristau, Tavo Vardu“. Kai baigėme giedoti su Dievo Motina, Ji mums tarė: „Eikite su Dievo ramybe.“ Tada Ji išeina.

„Melskitės už tėvą Jozą ir rytoj pasninkaukite valgant duoną ir geriant vandenį. Tuomet pasninkausite visą savaitę tik su duona ir vandeniu. Melskitės, Mano angelai. Dabar Aš jums parodysiu tėvą Jozą.“ Regėtojai mato tėvo Jozo viziją kalėjime. Jis sako jiems nebijoti dėl jo ir kad viskas yra gerai. Apie Marinką, kuris saugojo regėtojus: „Yra keletas panašių tikinčiųjų. Jis paaukojo pakankamai aukų už Jozą. Jis patyrė daug kančių ir išbandymų. Tęskite ir neleiskite niekam atimti iš jūsų tikėjimo.“

Paklausta apie matomą ženklą, Dievo Motina atsako: „Mano reikalas yra įgyvendinti pažadą. Kalbant apie tikinčiuosius, tegul jie meldžiasi ir tvirtai tiki.“