Pirmieji pranešimai

Kada reikėtų švęsti Taikos Karalienės šventę? Švenčiausioji Mergelė nusišypsojo ir atsakė: „Aš norėčiau, kad ji būtų švenčiama birželio 25-ąją. Tą dieną tikintieji pirmą kartą atėjo ant kalno.“

Ar apsireiškimas Lzbicne yra nuo Dievo, ar nuo velnio? „Jis yra nuo Dievo.“

Regėtojai: Kodėl Jūs nepaliekate konkretaus ženklo, kad kunigai įsitikintų ir atsiverstų, idant galėtų atversti kitus? „Ženklas pasirodys reikiamu laiku.“

Kodėl Hercegovinoje apsireiškimai vyksta skirtingose vietose? „Mano vaikai, ar nematote, kad tikėjimas pradeda gesti, ir kad būtina jį pažadinti tarp žmonių?“ 

Ką mes turime daryti, kad tarp kunigų vyrautų taika? „Pasninkaukite ir melskitės!“ 

Ar vaikai iš Lzbicno turi su mumis susitikti rytoj? Jie sako, kad Jūs jiems pranešėte apie šį susitikimą. „Jums nereikia su jais susitikti.“ Jie nori iškelti tėvą Tomislavą iš čia. Ką jis turi daryti? „Jei Dievo planas yra toks, kad jis išvyktų, kaip nutiko tėvui Jozui, tegul jis atsiduoda Dievo valiai. Jis turi daug mąstyti, o jūs turite už jį melstis.“

Apie ligonį, turintį širdies problemų: „Yra mažai vilties, kad ji pasveiks. Aš melsiuosi už ją.“ Jai išėjus, vaikai mato kryžių, širdį ir saulę – ženklus, kuriuos jie kartkartėmis pastebi.

Po maldų, giesmių ir klausimų Dievo Motina pabarė du regėtojus dėl jų elgesio ir patarė jiems daugiau taip nesielgti. Kiti regėtojai nesuprato, ką Dievo Motina sakė tiems, kuriuos Ji pabarė. Jie tik stebėjo Jos veido išraišką ir spėliojo, apie ką buvo kalbama. Tie, kuriuos Ji pabarė, sako, kad tuo metu Ji buvo švelni ir atidi jiems.

„Aš jus labai ypatingai kviečiu dalyvauti Mišiose. Laukite Manęs bažnyčioje, tai yra tinkama vieta.“

Ivanas: Kaip galima atvesti į teisingą kelią kunigus, kurie netiki apsireiškimais? „Būtina jiems pasakyti, kad nuo pat pradžių Aš perduodu pasauliui Dievo žinią. Labai gaila, jog tuo netiki. Tikėjimas yra gyvybiškai svarbus elementas, bet žmogaus negalima priversti tikėti. Tikėjimas yra pamatas, iš kurio viskas kyla.“

Ar tikrai Jūs esate ta, kuri apsireiškia Kryžiaus papėdėje? „Taip, tai tiesa. Beveik kiekvieną dieną Aš būnu prie Kryžiaus papėdės. Mano Sūnus nešė Kryžių. Jis kentėjo ant Kryžiaus ir juo Jis išgelbėjo pasaulį. Kiekvieną dieną Aš meldžiu mano Sūnų atleisti pasaulio nuodėmes.“ 

Atsakydama į kai kuriuos klausimus apie ligonius, Dievo Motina pradėjo maldą nuo „Tėve mūsų“, tada užgiedojo giesmę „Šventojo Rožančiaus Karaliene“ ir po to išėjo.

„Mylėkite vienas kitą, Mano vaikai. Jūs esate broliai ir seserys. Nesipykkite tarpusavyje.“ Tada Dievo Motina juos palaimina ir išeina. Po to, kai matė Jėzaus viziją: „Atiduokite garbę Dievui, šlovinkite Jį ir giedokite, Mano angelai.“