Ivanka namuose mato viziją, kuri trunka apie valandą: Švenčiausioji Mergelė buvo gražesnė nei bet kada ir Ją lydėjo du angelai. Ji klausia manęs, ko aš norėčiau. Aš Jos paprašiau leisti man pamatyti savo motiną. Švenčiausioji Mergelė nusišypsojo ir linktelėdama pritarė. Labai greitai man pasirodė mano motina. Ji šypsojosi. Dievo Motina man liepė atsistoti. Mano motina mane apkabino ir pasakė: „Mano vaike, aš taip tavimi didžiuojuosi.“ Ji dar kartą mane apkabino ir išnyko. Tada Dievo Motina man tarė: „Mano brangus vaike, šiandien yra mūsų paskutinis susitikimas, neliūdėk. Aš grįšiu pas tave kiekvienais pirmojo apsireiškimo metiniais (birželio 25 d.), pradedant nuo kitų metų. Brangus vaike, nemanyk, kad padarei ką nors blogo, ir kad tai yra priežastis, dėl kurios Aš nebegrįžtu pas tave. Ne, tai ne todėl. Iš visos širdies tu priėmei planus, kuriuos Mano Sūnus ir Aš suformuluojame, ir tu viską įvykdei. Niekas pasaulyje nėra gavęs tokios malonės, kokią gavote jūs, jūsų broliai ir seserys. Būk laiminga, nes Aš esu tavo Motina ir myliu tave iš visos širdies. Ivanka, ačiū už atsaką į Mano Sūnaus kvietimą, ačiū, kad ištvėrei ir visada likai su Juo tiek, kiek Jis tavęs prašys. Brangus vaike, pasakyk visiems savo draugams, kad Mano Sūnus ir Aš esame visada su jais, kai jie mūsų šaukiasi. Ką Aš tau sakiau šiais metais apie paslaptis, niekam apie jas nekalbėk.“
Ivanka: Brangioji Gospa, ar galiu Jus apkabinti? Švenčiausioji Mergelė patvirtinamai linkteli Galva. Tada aš Ją apkabinau. Aš paprašiau, kad Ji mane palaimintų. Ji tai padarė su šypsena ir pridūrė: „Eik su Dievo ramybe.“ Tada Ji pamažu išėjo kartu su dviem angelais.