Pirmieji pranešimai

Atsižvelgiant į Mostaro vyskupo straipsnį leidinyje „Vijesnik“ apie įvykius Medžiugorjėje, tėvas Tomislavas Vlasičius paprašė regėtojų paklausti: Ar mes turime atsakyti Vyskupui raštu? „Taip, atsakykite!“

Jakovas: Ar Vicka turi gerti išrašytus vaistus, ar jai reikia gultis į ligoninę Zagrebe? „Būtina siųsti Vicką į Zagrebą.“ Vicka atsisakė klausti Švenčiausiosios Motinos šia tema. Ji pasakė, kad nori priimti viską, ką jai atsiųs Dievas.

Tėvas Tomislavas paprašo regėtojų paklausti Dievo Motinos, ar reikia rašyti Vyskupui ir kunigams, kad šie pakviestų tikinčiuosius stiprinti savo maldas, ar geriau palaukti kitų įvykių: „Geriau palaukti, nei tai skubinti.“

Išsigandusi aštuntosios paslapties, Mirjana meldė Švenčiausiąją Mergelę apsaugoti žmoniją nuo šios nelaimės: „Aš meldžiausi; bausmė buvo sušvelninta. Daugkartinės maldos ir pasninkas sumažina Dievo bausmes, tačiau visiškai išvengti bausmės neįmanoma. Išeikite į miesto gatves, suskaičiuokite tuos, kurie šlovina Dievą, ir tuos, kurie Jį įžeidžia. Dievas nebegali to kęsti.“

Apie regėjimą, kurį vieną vakarą per maldą matė Andja iš Mostaro ; ji matė 13 asmenų, atvykstančių iš Rytų, o kitą vakarą – 6 asmenis: „Tai tikras regėjimas. Tai buvo sielos jos artimų giminaičių iš skaistyklos. Būtina už jas melstis.“

„Aš esu laiminga, nes jūs pradėjote ruoštis kasmėnesinei Susitaikymo sakramento šventei. Tai išeis į gera visam pasauliui. Ištverkite maldoje. Tai yra tikrasis kelias, vedantis jus link Mano Sūnaus.“

Iš Romos atvykusiai vienuolei: „Tegul ji stiprina tų, kurie jai patikėti, tikėjimą.“ Tėvui Faricy ir tėvui Forrestui: „Jie yra teisingame kelyje, tegul jame ištveria.“ Popiežiui Jonui Pauliui II: „Tegul jis laiko save visos žmonijos, o ne tik krikščionių tėvu. Tegul jis nepavargdamas ir drąsiai skleidžia taikos bei meilės žinią tarp visų žmonių.“

„Jėzui labiau patinka, kad kreiptumėtės tiesiai į Jį, o ne per tarpininką. Tuo tarpu, jei norite visiškai atsiduoti Dievui ir norite, kad Aš būčiau jūsų Globėja, tuomet patikėkite Man visas savo intencijas, pasninkus ir aukas, kad galėčiau jomis disponuoti pagal Dievo valią.“

„Aš nedisponuoju visomis malonėmis. Aš gaunu iš Dievo tai, ką išmeldžiu malda. Dievas visiškai patikėjo Manimi. Ypač Aš saugau tuos, kurie buvo paaukoti Man. Didysis ženklas buvo suteiktas. Jis pasirodys nepriklausomai nuo žmonių atsivertimo.“

Dėl kritikos, susijusios su apsireiškimais, kuri suskaldė Hercegovinos kunigus: „Aš nenorėjau jūsų susiskaldymo. Priešingai, Aš noriu, kad jūs būtumėte vieningi. Neignoruokite to fakto, kad Aš esu Taikos Karalienė. Jei norite praktiško patarimo: Aš esu Motina, atėjusi iš žmonių; be Dievo pagalbos Aš negaliu nieko padaryti. Aš taip pat privalau melstis kaip ir jūs. Dėl to Aš galiu jums tik pasakyti: melskitės, pasninkaukite, darykite atgailą ir padėkite silpniesiems. Apgailestauju, jei Mano ankstesnis atsakymas jums nebuvo priimtinas. Galbūt jūs nenorite to suprasti.“