Mirjanos atviravimai tėvui Tomislavui Vlasičiui: „Per tuos 18 mėnesių, kai mačiau Gospą, tarp mūsų užsimezgė didelis artumas. Aš jaučiau Jos motinišką meilę. Galėjau Jai užduoti visokiausių klausimų. Taip Aš Jos paklausiau, kodėl Dievas buvo toks negailestingas, siųsdamas nusidėjėlius į pragarą visai amžinybei.“ „Žmonės, kurie patenka į pragarą, nebenori priimti jokio gėrio iš Dievo. Jie nesigaili, nenustoja keiktis ir piktžodžiauti. Jie nusprendžia gyventi pragare ir visiškai negalvoja iš jo išeiti.“ (Žmogaus atsisakymas yra negrįžtamas pasirinkimas.) Paklausta apie skaistyklą, Švenčiausioji Mergelė sako: „Yra skirtingi lygiai, iš kurių žemiausieji yra arti pragaro, o aukščiausieji palaipsniui artėja prie Dangaus. Ne per Vėlines, bet per Kalėdas didžiausias sielų skaičius palieka skaistyklą. Skaitykloje yra sielų, kurios karštai meldžiasi Dievui, bet už kurias žemėje nesimeldžia joks giminaitis ar draugas. Dievas leidžia joms pasinaudoti kitų žmonių maldomis. Pasitaiko, kad Dievas leidžia joms įvairiais būdais apsireikšti žemėje esantiems artimiesiems, kad primintų žmonėms apie skaistyklos egzistavimą ir paprašytų jų maldų Dievui, Kuris yra teisingas, bet geras. Dauguma patenka į skaistyklą. Daug patenka į pragarą. Mažas skaičius eina tiesiai į Dangų.“
