1981 m. birželio 29 d., pirmadienis

Regėtojai: Brangioji Gospa, ar Jūs džiaugiatės matydama čia šiandien tiek daug žmonių?

„Daugiau nei laiminga.“ (Ji nusišypsojo, rašo Vicka) .

Kiek laiko pasiliksite su mumis? „Tiek, kiek jūs norėsite, Mano angelai“.

Ko Jūs tikitės iš žmonių, atėjusių nepaisant gervuogynų ir karščio?

„Yra tik vienas Dievas, vienas tikėjimas. Tegul žmonės tvirtai tiki ir nieko nebijo“.

Ko Jūs tikitės iš mūsų? „Kad jūsų tikėjimas būtų tvirtas ir kad išlaikytumėte pasitikėjimą“.

Ar mes sugebėsime ištverti persekiojimus, kurie mūsų laukia dėl Jūsų? „Jūs sugebėsite, Mano angelai. Nebijokite. Jūs sugebėsite viską ištverti. Jūs turite tikėti ir pasitikėti Manimi“.

Čia Vicka užrašo dr. Darinkos Glamuzinos klausimą: „Ar galiu paliesti Dievo Motiną?“.

Ji pateikia tokį atsakymą: „Visada buvo abejojančių tomų, bet ji gali prieiti“.

Vicka parodo jai, kur ištiesti ranką. Darinka bando Ją paliesti.

Dievo Motina išnyksta, o paskui vėl pasirodo Savo šviesoje.

Trejų metukų vaiko Danieliaus Setkos, kuris nuo ketvirtos gyvenimo dienos sirgo sepsiu, tėvai paprašė regėtojų užtartine malda padėti neįgaliam vaikui.

Brangioji Gospa, ar mažasis Danielius kada nors kalbės? Išgydykite jį, kad jie visi mumis patikėtų.

Šie žmonės Jus labai myli, brangioji Gospa. Padarykite stebuklą. Brangioji Gospa, pasakykite ką nors.

Jie pakartojo šį prašymą ir perdavė atsakymą: „Tegul jie tvirtai tiki jo išgijimu. Eikite su Dievo ramybe“.