Pirmi pranešimai

1981 m. birželio 24 d., trečiadienis

Regėtojai Crnicos kalvoje (dabar žinomoje kaip Apsireiškimų kalnas) iš toli pamato apsireiškusią jauną moterį ilga pilka suknele, laikančią ant rankų kūdikį. Pirmą kartą tai įvyko po pietų, antrąjį – apie 18:00 val.

1981 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Tai pirmojo apsireiškimo šešių regėtojų grupei data. Jie pamato Dievo Motiną netoliese ant kalno. Ji ištaria: „Garbė Jėzui!“.

Ivanka: Kur yra mano mama? (Jos mama buvo mirusi prieš du mėnesius.) „Ji yra laiminga. Ji su Manimi“.

Regėtojai: Ar grįšite rytoj? Apsireiškusioji atsako linktelėdama Galvą.

Mirjana: Niekas mumis nepatikės. Jie sakys, kad mes išprotėjome. Duokite mums ženklą!.

Dievo Motina atsako tik šypsena. Mirjana tikėjo, kad ji gavo ženklą. Apsireiškimo metu jos laikrodis pakeitė laiką – jis pradėjo eiti prieš laikrodžio rodyklę. „Sudiev, Mano angelai. Eikite su Dievo ramybe“.

1981 m. birželio 26 d., penktadienis

Matant 2000–3000 žmonių miniai, kurią ten pritraukė nuo apsireiškimų kalno sklindantys šviesos ženklai, Vicka apšlaksto apsireiškimą švęstu vandeniu ir sako: „Jei Tu esi Gospa, pasilik su mumis, jei ne, išeik“.

Apsireiškusioji tik šypsosi.

Ivanka: Kodėl Jūs atėjote čia? Ko Jūs trokštate? „Aš atėjau, nes čia yra daug tikrų tikinčiųjų. Aš noriu būti su jumis, kad atversčiau ir sutaikyčiau visą pasaulį“.

Ivanka: Ar mano mama ką nors sakė? „Klausyk savo močiutės ir padėk jai, nes ji yra sena“.

Mirjana: Kaip sekasi mano seneliui? (Jis buvo neseniai miręs.) „Jam viskas gerai“.

Regėtojai, minios prašymu: Duokite mums ženklą, kuris įrodytų Jūsų buvimą.

„Palaiminti tie, kurie tiki nematę“.

Mirjana: Kas Jūs esate? „Aš esu Švenčiausioji Mergelė Marija“.

Kodėl Jūs apsireiškiate mums? Mes nesame geresni už kitus. „Aš nebūtinai pasirenku geriausius“.

Ar Jūs sugrįšite? „Taip, į tą pačią vietą kaip ir vakar“.

Po apsireiškimo grįždama į kaimą, Marija vėl pamato ašarojančią Mergelę Mariją šalia vaivorykštės spalvų kryžiaus: „Taika, taika, taika! Susitaikykite! Tik taika. Susitaikykite su Dievu ir tarpusavyje. Tam būtina tikėti, melstis, pasninkauti ir eiti išpažinties“.

1981 m. birželio 27 d., šeštadienis

„Garbė Jėzui!“.

Jakovas: Ko Jūs tikitės iš mūsų pranciškonų? „Tegul jie ištveria tikėjime ir saugo kitų tikėjimą“.

Jakovas ir Mirjana: Palikite mums ženklą, nes žmonės laiko mus melagiais.

„Mano angelai, nebijokite neteisybės. Ji visada egzistavo“.

Regėtojai: Kaip mes turime melstis? „Toliau kalbėkite septynis „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“, bet dar pridėkite „Tikiu į Dievą Tėvą“. Sudiev, Mano angelai. Eikite su Dievo ramybe“.

Ivanui, atokiau nuo kitų: „Būk ramybėje ir turėk drąsos“.

(Ivanas sakė: „Kokia gražia šypsena Ji man nusišypsojo atsisveikindama“).

1981 m. birželio 28 d., sekmadienis

Regėtojai: Ko Jūs pageidaujate? „Kad žmonės tikėtų ir ištvertų tikėjime“.

Vicka: Ko Jūs tikitės iš kunigų? „Kad jie išliktų tvirti tikėjime ir padėtų jums“.

Kodėl Jūs neapsireiškiate visiems bažnyčioje? „Palaiminti tie, kurie tiki nematę“.

Ar Jūs sugrįšite? „Taip, į tą pačią vietą“.

Ar Jums labiau patinka malda, ar giedojimas? „Ir malda, ir giedojimas“.

Vicka: Ko Jūs norite iš čia susirinkusios minios?

Regėtojai sakė, kad į šį klausimą atsakymo nebuvo, tik meilės kupinas žvilgsnis ir Dievo Motinos šypsena. Tada Dievo Motina išnyko. Regėtojai meldėsi, kad Ji sugrįžtų, nes Ji nebuvo pasakiusi: „Sudiev, Mano angelai“.

Giedant giesmę „Tu esi visa graži“, Ji vėl pasirodo.

Vicka: Brangioji Gospa, ko Jūs tikitės iš šių žmonių?

Ji pakartojo šį klausimą tris kartus ir galiausiai gavo tokį atsakymą: „Kad tie, kurie nemato, tikėtų taip, kaip tie, kurie mato“.

Vicka: Ar paliksite mums ženklą, kad žmonės patikėtų, jog mes nesame melagiai ar komediantai?

Jokio kito atsakymo, tik šypsena. „Eikite su Dievo ramybe“, – pasakė Ji išnykdama.

1981 m. birželio 29 d., pirmadienis

Regėtojai: Brangioji Gospa, ar Jūs džiaugiatės matydama čia šiandien tiek daug žmonių?

„Daugiau nei laiminga.“ (Ji nusišypsojo, rašo Vicka) .

Kiek laiko pasiliksite su mumis? „Tiek, kiek jūs norėsite, Mano angelai“.

Ko Jūs tikitės iš žmonių, atėjusių nepaisant gervuogynų ir karščio?

„Yra tik vienas Dievas, vienas tikėjimas. Tegul žmonės tvirtai tiki ir nieko nebijo“.

Ko Jūs tikitės iš mūsų? „Kad jūsų tikėjimas būtų tvirtas ir kad išlaikytumėte pasitikėjimą“.

Ar mes sugebėsime ištverti persekiojimus, kurie mūsų laukia dėl Jūsų? „Jūs sugebėsite, Mano angelai. Nebijokite. Jūs sugebėsite viską ištverti. Jūs turite tikėti ir pasitikėti Manimi“.

Čia Vicka užrašo dr. Darinkos Glamuzinos klausimą: „Ar galiu paliesti Dievo Motiną?“.

Ji pateikia tokį atsakymą: „Visada buvo abejojančių tomų, bet ji gali prieiti“.

Vicka parodo jai, kur ištiesti ranką. Darinka bando Ją paliesti.

Dievo Motina išnyksta, o paskui vėl pasirodo Savo šviesoje.

Trejų metukų vaiko Danieliaus Setkos, kuris nuo ketvirtos gyvenimo dienos sirgo sepsiu, tėvai paprašė regėtojų užtartine malda padėti neįgaliam vaikui.

Brangioji Gospa, ar mažasis Danielius kada nors kalbės? Išgydykite jį, kad jie visi mumis patikėtų.

Šie žmonės Jus labai myli, brangioji Gospa. Padarykite stebuklą. Brangioji Gospa, pasakykite ką nors.

Jie pakartojo šį prašymą ir perdavė atsakymą: „Tegul jie tvirtai tiki jo išgijimu. Eikite su Dievo ramybe“.

1981 m. birželio 30 d., antradienis

Apsireiškimas Cernoje. Mirjana: Ar pykstate, kad mes nebuvome ant kalno?

„Tai nesvarbu“.

Ar Jūs supyktumėte, jei mes nebegrįžtume į kalną, bet lauktume bažnyčioje?

„Visada tuo pačiu laiku. Eikite su Dievo ramybe“.

Tą dieną Mirjanai pasirodė, kad ji suprato, jog Gospa grįš dar tris dienas, iki penktadienio. Tačiau tai buvo tik jos pačios interpretacija.

1981 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Jakovas: Brangioji Gospa, palikite mums ženklą.

Atrodė, kad Mergelė Marija sutiko linktelėdama Galvą: „Sudiev, Mano brangūs angelai“.

1981 m. liepos 4 d., šeštadienis

Regėtojai manė, kad apsireiškimai baigėsi, tačiau Dievo Motina apsireiškė kiekvienam iš jų atskirai, ten, kur jie tuo metu buvo. Joks pranešimas nebuvo išsaugotas….

1981 m. liepos 21 d., antradienis (Vickos dienoraštis – 27-asis apsireiškimas, 18:30 val.)

Kaip ir kiekvieną dieną, mes kalbėjomės su Gospa. Ji atvyko 18:30 val. ir pasveikino mus: „Garbė Jėzui!“. Tada mes paklausėme Jos, ar Ji duos mums ženklą. Ji atsakė „taip“. Tuomet paklausėme, kiek dar laiko Ji toliau mus lankys.

Švenčiausioji Mergelė Marija atsakė: „Mano saldieji angelai, net jei Aš ir palikčiau ženklą, daugelis žmonių nepatikės. Daugelis žmonių tik ateis čia ir nusilenks. Bet žmonės turi atsiversti ir daryti atgailą“.

Po to mes Ją klausinėjome apie ligonius. Dėl kai kurių Gospa pasakė, kad jie pasveiks tik tada, jei jų tikėjimas bus tvirtas, o dėl kitų – atsakė neigiamai.

Tada Ji ėmė ruoštis išvykti. Prieš išeidama Ji mums pasakė: „Eikite su Dievo ramybe“.

1981 m. liepos 22 d., trečiadienis (Vickos dienoraštis – 28-asis apsireiškimas, 18:30 val.)

Atvykusi Ji pasakė: „Garbė Jėzui Kristui“. Visi mes Ją klausinėjome apie kai kuriuos ligonius, už kuriuos buvome prašyti pasimelsti. Tada mes meldėmės su Švenčiausiąja Mergele. Ji kalbėjo tik „Tėve mūsų“ ir „Garbė Dievui Tėvui“, o tuo metu, kai mes kalbėjome „Sveika, Marija“, Ji tylėjo.

Gospa mums pasakė:.

„Nemažai žmonių atsivertė, o tarp jų yra ir tokių, kurie nebuvo išpažinties 45 metus, ir dabar jie eina atlikti išpažinties. Eikite su Dievo ramybe“. Dievo Motinai išvykstant, danguje pasirodė kryžius.

1981 m. liepos 23 d., ketvirtadienis (Vickos dienoraštis – 29-asis apsireiškimas, 18:30 val.)

Vicka pamini tik Dievo Motinos pasisveikinimą: „Garbė Jėzui Kristui..“.

1981 m. liepos 24 d., penktadienis (Vickos dienoraštis – 30-asis apsireiškimas, 18:30 val.)

Šiandien mes taip pat nuėjome į apsireiškimų vietą apie 18:20 val. ir, besimelsdami bei giedodami, laukėme Švenčiausiosios Mergelės. Lygiai 18:30 val. pamatėme šviesą, kuri pamažu artėjo. Tada mes išvydome Švenčiausiąją Mergelę ir išgirdome Jos įprastą pasisveikinimą.

Į mūsų klausimus, susijusius su dauguma ligonių, Gospa greitai atsakė: „Be tikėjimo niekas neįmanoma. Visi tie, kurie tvirtai tikės, bus išgydyti“.

1981 m. liepos 25 d., šeštadienis (Vickos dienoraštis – 31-asis apsireiškimas, 18:30 val.)

Po įprastų klausimų apie ligonius Gospa atsakė: „Dieve, padėk mums visiems!“.

1981 m. liepos 27 d., pirmadienis (Vickos dienoraštis – 33-iasis apsireiškimas, 18:30 val.)

Atėjome tik keturiese, nes buvo daromas spaudimas Ivanui, Ivankai ir Mirjanai išvykti į Sarajevą. Lygiai 18:30 val. pasirodė Gospa. Vicka paklausė Jos apie tam tikrus ligonius, paėmė kai kuriuos daiktus, kuriuos jai buvo davę žmonės, ir priartėjo prie Dievo Motinos, kad Ji juos palaimintų.

Gospa padarė Kryžiaus ženklą ir ištarė: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“.

Tada mes paklausėme Jos apie ženklą, ir Gospa atsakė: „Palaukite, tai netruks ilgai. Jei Aš jums paliksiu ženklą, Aš vis tiek jums apsireikšiu“.

Vicka paklausė, ar mes dar kartą galėsime Ją pamatyti šį vakarą ant kalno. Gospa sutiko ir pasakė: „Aš ateisiu 23:15 val. Eikite su Dievo ramybe“.

Tai pasakiusi Ji pradėjo nykti, o danguje mes išvydome širdį ir kryžių.

Dievo Motina tarė: „Mano angelai, Aš siunčiu jums Savo Sūnų Jėzų, Kuris buvo kankinamas už Savo tikėjimą, ir vis dėlto Jis viską ištvėrė. Jūs taip pat, Mano angelai, viską ištversite“.

Jėzus buvo ilgais plaukais, rudomis akimis ir su barzda. Mes matėme tik Jo galvą.

Ji pasakė, kad mes gražiai meldėmės ir giedojome: „Gražu jūsų klausytis. Tęskite tai ir toliau“. Pabaigoje Ji tarė: „Nebijokite dėl Jozo“. (Parapijos klebono, kuriam grasino policija) .

1981 m. liepos 29 d., trečiadienis (Vickos dienoraštis – 35-asis apsireiškimas, 18:30 val.)

Šiandien Švenčiausiosios Mergelės laukėme Vickos kambaryje. Lygiai 18:30 val. atėjo Gospa ir pasveikino mus: „Garbė Jėzui!“. Jakovas pirmasis paklausė Jos apie sergantį asmenį. Švenčiausioji Mergelė pasakė: „Ji pasveiks. Ji turi tvirtai tikėti…“ Vicka paklausė Dievo Motinos, kodėl Ji nebuvo atėjusi išvakarėse. Švenčiausioji Mergelė kažką pasakė ir nusišypsojo, bet niekas to neišgirdo.

Tuomet Marija ir Jakovas paklausė Jos apie kai kuriuos ligonius. Paskui mes paėmėme religinius reikmenis ir keturiese priartėjome prie Dievo Motinos, kad Ji juos palaimintų. Dievo Motinai laiminant tuos daiktus, mūsų rankos labai atšalo.

Jakovas paklausė, ar mes galime Ją apkabinti. Švenčiausioji Mergelė atsakė, kad turėtume prieiti ir Ją apkabinti.

Tada paprašėme Jos palikti mums ženklą. Ji pasakė: „Taip. Eikite su Dievo ramybe“.

Dievo Motinai pradėjus nykti, ant lubų buvo matomas kryžius ir širdis. Kryžius, širdis ir saulė taip pat minimi Vickos dienoraštyje aprašant vėlesnius apsireiškimus.

Bažnyčioje mes Švenčiausiąją Mergelę antrą kartą pamatėme apie 20:00 val. choristų balkone. Mums besimeldžiant, Švenčiausioji Mergelė meldėsi kartu su mumis.

1981 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Į kalną mes nėjome. (Vickos dienoraštyje daugiau įrašų nėra iki rugpjūčio 25 d.) .

Kažkada 1981 m. liepos mėn. „Gerai vykdykite savo pareigas ir tai, ko iš jūsų prašo Bažnyčia..“.

1981 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienis

Marija pamato Mergelę Mariją savo kambaryje: „Visi kartu eikite į Gumnos pievą. Ten tuoj įvyks didelis mūšis. Mūšis tarp Mano Sūnaus ir šėtono. Ant kortos pastatytos žmonių sielos“.

Regėtojai, lydimi apie 40 vietinių gyventojų, nuėjo į Gumnos pievą, esančią maždaug už 200 jardų (apie 180 metrų) nuo Vickos namų.

Dievo Motina tarė: „Visi čia esantys gali Mane paliesti“. Po to, kai daugelis žmonių Ją palietė, ant Jos suknelės atsirado juoda dėmė. Marija pravirko. Marinkas pakvietė susirinkusius žmones atlikti išpažinties.

1981 m. rugpjūčio pradžia

Ko Jūs norite, kad mes darytume vėliau?

„Aš norėčiau, kad taptumėte kunigais ir vienuoliais, bet tik tuo atveju, jei patys to norėsite. Sprendimas priklauso nuo jūsų“.

1981 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis

„Aš esu Taikos Karalienė“.

1981 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Ant Križevaco kalno, 2:00 val. nakties: „Kad atgailautumėte už nuodėmes“.

1981 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis

„Darykite atgailą! Stiprinkite savo tikėjimą per maldą ir sakramentus“.

1981 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

„Nebijokite. Aš noriu, kad būtumėte kupini džiaugsmo ir kad tas džiaugsmas atsispindėtų jūsų veiduose. Aš saugosiu tėvą Jozą.“ (Tėvas Jozo buvo Medžiugorjės klebonas, kuris buvo įkalintas.) .

1981 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

„Tėvui Jozui nėra ko bijoti. Visa tai praeis“.

1981 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

„Garbė Jėzui! Iki šiol buvau su Ivanu. Melskitės, Mano angelai, už šiuos žmones. Mano vaikai, Aš jums duodu jėgų. Visada jums jos šiek tiek duosiu. Kai jums Manęs prireiks, šaukitės Manęs“.

1981 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Vickos dienoraštyje rugpjūčio 25-ąją ji rašo: „Vakar, pirmadienį, 24-ąją dieną, 10:45 val., Mirjana ir aš buvome Ivano namuose. Išgirdome triukšmą ir išbėgome į lauką. Lauke visi žiūrėjo į kryžių ant Križevaco kalno. Kryžiaus vietoje Mirjana, Jakovas, Ivanas ir aš pamatėme Švenčiausiąją Mergelę, o žmonės matė kažką panašaus į Jos statulą, kuri vėliau ėmė nykti, ir vėl pasirodė kryžius. Visame danguje kiekvienas matė aukso raidėmis užrašytą žodį „MIR“ (kroatų kalba tai reiškia „taika“).

Toliau Vickos dienoraštyje aprašomas apsireiškimas rugpjūčio 25-ąją. Netrukus po to, kai Dievo Motina pasimeldė už taiką, Križevaco kalno viršūnėje pasirodė didelis užrašas… Žodį „MIR“ matė klebonas ir daug žmonių iš kaimo.

Regėtojai patvirtino, kad Švenčiausioji Mergelė pažadėjo, jog dar bus daug kitų ženklų-pranašų prieš pasirodant didžiajam ženklui Medžiugorjėje ir kitose pasaulio dalyse.

1981 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Kai kurie dalyvavę asmenys paprašė regėtojų paklausti Švenčiausiosios Mergelės leidimo Ją paliesti. Dievo Motina atsakė: „Nereikia Manęs liesti. Yra daug tokių, kurie nieko nepajunta, kai Mane paliečia“.

Dievo Motina taip pat pasakė, kad tarp susirinkusiųjų buvo šnipas (daugiau jokių paaiškinimų nebuvo pateikta).

Apie ženklą: „Jums nereikia darytis nekantriems, nes ta diena ateis“.

1981 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Šiandien pirmą kartą Švenčiausiosios Mergelės laukėme Zdenkos Ivankovič namuose. Buvome penkiese, nes Ivanka dar nebuvo grįžusi. Švenčiausioji Mergelė apsireiškė ir pasakė: „Garbė Jėzui“. Ji pasakė, kad rytoj žmonėms nereikia ateiti, todėl būsime vieni. Ji taip pat pridūrė: „Niekam nedalinkite patarimų. Aš žinau, ką jūs jaučiate, ir tai taip pat praeis“.

1981 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Vicka: Šiandien apie 18:00 val. mes su Marija atėjome į Jakovo namus. Padėjome Jakovo mamai paruošti vakarienę. 18:00 val. link mūsų atėjo Švenčiausioji Mergelė. Kai atėjo Švenčiausioji Mergelė Marija, aš buvau lauke. Ji pasakė, kad jie neturėtų versti kito taip kentėti. Paklausėme Jos apie ženklą, ir Ji atsakė: „Labai greitai, Aš jums pažadu“. Mes užtarėme Mergelei Marijai kai kuriuos ligonius. Ji išbuvo su mumis 15 minučių. Tada išėjome į Marinko Ivankovičiaus namus, kad ten palauktume Švenčiausiosios Mergelės. Ji atėjo 18:30 val. Ji pasakė Ivanui: „Būk tvirtas ir drąsus.“ Ji išėjo, ir pasirodė kryžius, širdis bei saulė.

1981 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Apsireiškimo valandą regėtojai laukia tėvo Jozo, kuris yra įkalintas, kambaryje. Mergelė neapsireiškia. Tai jau antras kartas, kai taip nutinka. Jie nueina į bažnyčią ir meldžiasi. Tada Ji jiems apsireiškia: „Aš buvau su tėvu Jozu. Štai kodėl neatėjau. Nesijaudinkite, jei Aš neateinu. Tuomet pakanka melstis“. Šiandien Ivanas įstojo į Visoko seminariją: „Tu esi labai pavargęs. Pailsėk, kad atgautum jėgas. Eik su Dievo ramybe. Sudiev“. (Iš Ivano dienoraščio) .

1981 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Jakovas: Ar Jūs taip pat apsireiškiate Ivanui seminarijoje? „Taip, lygiai taip pat, kaip ir tau“.

Kaip sekasi Ivanui Ivankovičiui? (Pero sūnus, Vickos pusbrolis ir vienas iš keturių Bijakovičių vyrų, turinčių šį vardą. Jis buvo suimtas policijos rugpjūčio 12 d. apsireiškimų kalne ir įkalintas.) „Jam viskas gerai. Jis viską ištveria. Visa tai praeis. Tėvas Jozo siunčia jums linkėjimus“.

Kokių naujienų yra iš mūsų kaimo? „Mano angelai, jūs gerai atliekate atgailą“.

Ar padėsite mums moksluose? „Dievo pagalba pasireiškia visur“.

„Eikite su Dievo ramybe, lydimi Jėzaus ir Mano palaiminimo. Sudiev.“ (Iš Ivano dienoraščio.) .

Ivanka: Ar greitai paliksite mums ženklą? „Dar šiek tiek kantrybės“.

1981 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Vicka: 18:20 val. pradėjome melstis Marinko Ivankovičiaus namuose. Mergelė atvyko ir pasakė: „Garbė Jėzui!“.

Vicka: Žmonės kalba, kad nuo tada, kai tėvą Jozą uždarė į kamerą, durys pačios atsirakina. Ar tai tiesa? „Tai tiesa, bet niekas tuo netiki“.

Ivanka: Kaip laikosi Mirjana? Kokie jos jausmai? „Mirjana yra liūdna, nes ji visiškai viena. Aš jums ją parodysiu.“ Staiga mes pamatėme Mirjanos veidą. Ji verkė.

Brangioji Gospa, yra jaunų žmonių, kurie išduoda mūsų tikėjimą. „Taip, jų yra daug.“ Ji pamini kelis vardus.

Vicka klausia Mergelės apie moterį, kuri norėjo palikti savo vyrą, nes jis vertė ją kentėti. „Tegul ji lieka šalia jo ir priima savo kančią. Pats Jėzus taip pat kentėjo“.

Dėl sergančio jaunuolio: „Jis serga labai sunkia liga. Tegul jo tėvai tvirtai tiki ir atgailauja, tada berniukas pasveiks“.

Jakovas klausia Jos apie ženklą: „Dar šiek tiek kantrybės“.

Ivanas, kuris kelias dienas neturėjo apsireiškimo: Kaip man seksis šioje seminarijoje? „Būk be baimės. Aš esu šalia tavęs visur ir visada“.

Ivano dienoraštis: Ar mūsų kaimo žmonės pamaldūs? „Jūsų kaimas tapo uoliausia Hercegovinos parapija. Daug žmonių išsiskiria savo pamaldumu ir tikėjimu“.

1981 m. rugpjūčio pabaiga

Koks pasninkas yra geriausias? „Pasninkas valgant duoną ir geriant vandenį“. „Aš esu Taikos Karalienė“

1981 m. rugsėjo 1 d., antradienis

Ar bus aukojamos Mišios ant Križevaco kalno? „Taip, Mano angelai“.

Jakovas: Ar policija spendžia spąstus aplink bažnyčią? „Ten visiškai nieko nėra. Tegul žmonės meldžiasi ir pasilieka bažnyčioje kuo ilgiau. Eikite su Dievo ramybe.“ Pasirodė kryžius, širdis ir saulė.

Ivano dienoraštis: Aš meldžiausi su Ja, kad Jėzus man padėtų mano pašaukime. Tada mes kalbėjome rožinį. Gospa maloniai nusišypsojo. „Nebijok. Aš esu šalia tavęs ir tave saugau“.

1981 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

Apie jaunuolį, kuris pasikorė. Vicka: Kodėl jis tai padarė?

„Jį užvaldė šėtonas. Šis jaunuolis neturėjo taip pasielgti. Velnias bando viešpatauti žmonėms. Jis viską ima į savo rankas, bet Dievo jėga yra galingesnė, ir Dievas nugalės“.

Ivano dienoraštis: Kaip seksis Antonui, Darijui, Miljenko, mano draugams seminarijoje, ir man? „Jūs esate ir visada būsite Mano vaikai. Jūs nuėjote Jėzaus keliu. Niekas nesutrukdys jums skleisti tikėjimą Jėzumi. Reikia tvirtai tikėti“.

1981 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

Jakovas: Kada pasirodys paskelbtasis ženklas? „Dar šiek tiek kantrybės“.

1981 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Ivanka ir Marija: Kadangi mes darbo dienomis būsime toli mokykloje, išskyrus šeštadienius ir sekmadienius, ką turėtume daryti?

„Pakanka, kad melstumėtės. Ateikite čia šeštadieniais ir sekmadieniais. Aš apsireikšiu jums visiems“.

Ivanui seminarijoje: „Ženklas bus duotas apsireiškimų pabaigoje.“ Ivanas: Kada tai bus?

„Tu esi nekantrus, Mano angele. Eik su Dievo ramybe“.

1981 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

Ivano dienoraštis: Aš meldžiausi koplyčioje. Gospa atėjo, kai kalbėjau „Tėve mūsų“.

„Garbė Jėzui ir Marijai.“ (Dievo Motina naudojo pamaldžių Kroatijos žmonių pasisveikinimą, tikriausiai norėdama jį atgaivinti.) .

„Eik su Dievo ramybe, Mano angele. Tegul Dievo palaiminimas tave lydi. Amen. Sudiev“.

1981 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Ivano dienoraštis: Aš meldžiausi koplyčioje. Staiga pasirodė didžiulė šviesa… „Ypač melskitės sekmadienį, kad ateitų didysis ženklas, Dievo dovana. Melskitės karštai ir ištvermingai, kad Dievas pasigailėtų Savo didžiųjų vaikų. Eik ramybėje, Mano angele. Tegul Dievo palaiminimas tave lydi. Amen. Sudiev“.

1981 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Ivano dienoraštis: „Atsiverskite visi, kurie dar esate ten. Ženklas ateis, kai jūs atsiversite“.

1981 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Ivano dienoraštis: „Aš prašau jūsų tik karštai melstis. Malda turi tapti jūsų kasdienio gyvenimo dalimi, kad leistų įsišaknyti tikram tikėjimui“.

Jakovas pasveikina Švenčiausiąją Mergelę su gimtadieniu. Ji atsako: „Man tai graži diena. Kalbant apie jus, ištverkite tikėjime ir maldoje. Nebijokite. Išlikite džiaugsme. Toks Mano troškimas. Tegul džiaugsmas atsispindi jūsų veiduose. Aš toliau saugosiu tėvą Jozą“.

1981 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Ivano dienoraštis: Mes daug meldėmės. Maldos buvo kupinos džiaugsmo ir meilės, maldos iš širdies.

Tuomet Ji sako: „Eik su Dievo ramybe, Mano angele. Amen. Sudiev“.

1981 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Ivano dienoraštis: Atlikę išpažintį, seminarijos studentai kalbėjo rožinį. Mergelė priėjo prie Jėzaus atvaizdo ir pasakė: „Ten yra jūsų Tėvas, Mano angele. Eikite su Dievo ramybe, Mano angelai“.

Kristus yra mūsų Brolis, bet tam tikra prasme – ir mūsų Tėvas. Apsireiškusi Gemai Galgani, Jėzus pasakė: „Aš esu tavo Tėvas. Štai tavo Motina“. Ir Jis nurodė Gemai į Švenčiausiąją Mergelę.

1981 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

Vickai: „Pasilik čia, kad Jakovas nebūtų vienas. Ištverkite (jūs abu) su kantrybe. Būsite apdovanoti“.

Dievo Motina taip pat pasakė Vickai, kad Ji pabarė Mirjaną ir Ivanką už elgesį, kuris nebuvo išsamiai apibūdintas.

1981 m. rugsėjo 15 d., antradienis

„Jei šie žmonės labai greitai neatsivers, jiems nutiks blogų dalykų“.

1981 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

„Milicija čia ilgai nepasiliks. Aš paliksiu ženklą. Būkite dar kantrūs. Nesimelskite už save. Jūs buvote apdovanoti. Melskitės už kitus“.

1981 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Apie sergantį asmenį: „Jis labai greitai mirs“.

Tada Švenčiausioji Mergelė padrąsino vaikus: „Ištverkite ir būsite apdovanoti“.

1981 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Vickai ir Jakovui: „Neatsipalaiduokite savo maldose. Aš prašau jūsų abiejų savaitę pasninkauti valgant duoną ir geriant vandenį“.

1981 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

„Neuždavinėkite beprasmiškų klausimų, padiktuotų smalsumo. Svarbiausia yra melstis, Mano angelai“.

1981 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Ar visos religijos yra vienodos? „Visų tikėjimų nariai yra lygūs prieš Dievą. Dievas valdo kiekvieną tikėjimą lygiai taip pat, kaip suverenas savo karalystę. Pasaulyje visos religijos nėra vienodos, nes ne visi žmonės laikosi Dievo įsakymų. Jie juos atmeta ir menkina“.

Ar visos bažnyčios yra vienodos? „Vienose Dievui meldžiamasi daugiau. Kitose – mažiau. Tai priklauso nuo kunigų, kurie skatina kitus melstis. Tai taip pat priklauso nuo galios, kurią jie turi“.

Kodėl yra tiek daug apsireiškimų, kurie tiek kartų kartojasi? Kodėl Švenčiausioji Mergelė apsireiškia vaikams, kurie neseka Dievo keliu?

„Aš apsireiškiu jums dažnai ir kiekvienoje vietoje. Kitiems Aš apsireiškiu retkarčiais ir trumpam. Jie dar ne visiškai eina Dievo keliu. Jie nesuvokia dovanos, kurią Jis jiems davė, ir kurios niekas nenusipelnė. Su laiku ir jie pradės eiti teisingu keliu“.

1981 m. spalio 6 d., antradienis

„Vakarines Mišias būtina išsaugoti. Mišios už ligonius turi būti aukojamos tam tikrą dieną patogiausiu laiku. Tėvas Tomislavas turi pradėti nuo maldos grupės. Tai labai reikalinga. Tegul tėvas Tomislavas karštai meldžiasi“.

1981 m. spalio 7 d., trečiadienis

Regėtojai: Ar, be Jėzaus, yra kitų tarpininkų tarp Dievo ir žmogaus, ir jei taip, koks jų vaidmuo?

„Tarp Dievo ir žmogaus yra tik vienas tarpininkas, ir tai yra Jėzus Kristus“.

Į tėvo Tomislavo prašymą: Ar mes turėtume čia įkurti tokią bendruomenę kaip šventojo Pranciškaus Asyžiečio? „Dievas pasirinko šventąjį Pranciškų kaip Savo išrinktąjį. Būtų gerai sekti jo gyvenimu. O kol kas mes turime suvokti, ką Dievas mums liepia daryti“.

1981 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Marija nuolankiai praneša, kad Gospa ją pabarė už tai, kad (per Mišias) ji liko su savo tikybos pamokų draugais, kurie jos klausinėjo apie apsireiškimus: „Būtum padariusi geriau, jei būtum dalyvavusi Mišiose, o ne tenkinusi žmogišką smalsumą“.

1981 m. spalio 10 d., šeštadienis

„Jūsų reikalas yra melstis ir ištverti. Aš jums daviau pažadus, tad būkite be nerimo. Tikėjimas negali būti gyvas be maldos… Melskitės daugiau.“

1981 m. spalio 11 d., sekmadienis

Mergelė, kaip įprasta, atsako į klausimus apie sergančius ar dingusius žmones: „Tomo Lovičius (senas žmogus) yra miręs.“

1981 m. spalio 12 d., pirmadienis

Kur yra Dievo Karalystė ir rojus? „Danguje.“

Ar Jūs esate Dievo Motina? „Aš esu Dievo Motina ir Taikos Karalienė.“ 

Ar Jūs iškeliavote į Dangų prieš mirtį, ar po jos? „Aš iškeliavau į Dangų prieš mirtį.“ 

Kada paliksite mums ženklą? „Aš dar nepaliksiu ženklo. Aš ir toliau apsireikšiu. Tėvas Jozo siunčia jums linkėjimus. Jis patiria sunkumų, bet atsilaikys, nes žino, dėl ko kenčia.“ 

1981 m. spalio 17 d., šeštadienis

Paklausta apie matomą ženklą, Dievo Motina atsako: „Mano reikalas yra įgyvendinti pažadą. Kalbant apie tikinčiuosius, tegul jie meldžiasi ir tvirtai tiki.“

1981 m. spalio 19 d., pirmadienis

„Melskitės už tėvą Jozą ir rytoj pasninkaukite valgant duoną ir geriant vandenį. Tuomet pasninkausite visą savaitę tik su duona ir vandeniu. Melskitės, Mano angelai. Dabar Aš jums parodysiu tėvą Jozą.“ Regėtojai mato tėvo Jozo viziją kalėjime. Jis sako jiems nebijoti dėl jo ir kad viskas yra gerai. Apie Marinką, kuris saugojo regėtojus: „Yra keletas panašių tikinčiųjų. Jis paaukojo pakankamai aukų už Jozą. Jis patyrė daug kančių ir išbandymų. Tęskite ir neleiskite niekam atimti iš jūsų tikėjimo.“

1981 m. spalio 20 d., antradienis

Vicka: Brangioji Gospa, pasigailėkite tėvo Jozo rytoj per teismą. Paralyžiuokite ką nors;  trenkite kam nors per galvą. Žinau, kad nuodėmė taip kalbėti, bet ką mes galime padaryti? Gospa nusišypso dėl mano žodžių, o tada užgieda „Jėzau Kristau, Tavo Vardu“. Kai baigėme giedoti su Dievo Motina, Ji mums tarė: „Eikite su Dievo ramybe.“ Tada Ji išeina.

1981 m. spalio 21 d., trečiadienis

Apie tėvą Jozą, laukiantį teismo nuosprendžio. Vicka: Brangioji Gospa, aš žinau, kad Jūs neturite keršto dvasios, bet vis tiek pabandykite atvesti tam tikrus žmones į protą, kad jie teistų bešališkai. „Jozo atrodo gerai ir šiltai jus sveikina. Nebijokite dėl Jozo. Jis yra šventasis, Aš jums tai jau sakiau.“

Ar Jozo bus pasmerktas? „Nuosprendis nebus paskelbtas šį vakarą. Nebijokite, jis nebus nuteistas griežta bausme. Tik melskitės, nes Jozo prašo jūsų maldos ir ištvermės. Nebijokite, nes Aš esu su jumis.“ 

1981 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

„Jozo buvo nuteistas. Eikime į bažnyčią pasimelsti.“

Mes buvome liūdni dėl Jozo. „Jūs turėtumėte džiaugtis!“ 

Ar kryžiaus baltumas yra antgamtinis reiškinys? „Taip, Aš tai patvirtinu.“ Po to, kai daugelis žmonių pamatė, kaip ant Križevaco kalno esantis kryžius virsta šviesa, o paskui Dievo Motinos siluetu, Ji pasakė: „Visi šie ženklai skirti sustiprinti jūsų tikėjimą, kol paliksiu jums matomą ir nuolatinį ženklą.“ 

1981 m. spalio 25 d., sekmadienis

Trys merginos iš Čitluko po Mišių grįžta namo ir staiga pamato didžiulę šviesą, iš kurios išnyra penkiolika siluetų, apsirengusių pranciškonų abitais. Jos klaupiasi ant kelių, pradeda melstis ir verkti. Švenčiausiosios Mergelės buvo apie tai paklausta, ir Ji atsakė: „Tai buvo antgamtinis reiškinys. Aš buvau tarp šventųjų.“

1981 m. spalio 26 d., pirmadienis

Švenčiausioji Mergelė pasirodė besišypsanti: „Garbė Jėzui. Nebeklausinėkite Manęs daugiau apie ženklą. Nebijokite, jis tikrai pasirodys. Aš vykdau Savo pažadus. Kalbant apie jus, melskitės, ištverkite maldoje.“

1981 m. spalio 28 d., trečiadienis

Ar vakar Jūs pusvalandį buvote ant Križevaco? „Taip, ar nematėte Manęs?“ Keli šimtai žmonių pirmojo apsireiškimo vietoje matė ugnį, kuri degė nieko nesunaikindama. Vakare Dievo Motina regėtojams sako: „Tikinčiųjų matyta ugnis buvo antgamtinio pobūdžio. Tai vienas iš ženklų; didžiojo ženklo pranašas.“

1981 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

„Jūs, Mano angelai, būkite budrūs. Sklinda pakankamai melagingų naujienų, kurias platina žmonės. Žinoma, Aš parodysiu jums Savo gailestingumą. Būkite šiek tiek kantrūs. Melskitės!“

1981 m. spalio 30 d., penktadienis

„Garbė Jėzui!“ Jakovas ir Vicka: Kas buvo tame užklijuotame voke, kurį mums rodė rotušėje?  (Kažkas jiems pasakė, kad patikės apsireiškimais, jei jie galės perskaityti, kas parašyta užklijuotame voke.) „Neatsakykite į nieką. Tai piktas pokštas, kurį jie su jumis krečia. Jie jau paskleidė tiek daug melagingų naujienų. Netikėkite jais. Toliau melskitės ir kentėkite! Aš leisiu pasireikšti meilės galiai.“

Ar Kalėdų Mišias reikėtų aukoti vakare, ar vidurnaktį? „Tegul jas aukoja vidurnaktį.“ Regėtojams: „Melskitės! Eikite su Dievo ramybe!“ Ivankai: „Melskis daugiau. Kiti meldžiasi ir kenčia daugiau už tave.“ Regėtojams: „Pasakykite jaunuoliams, kad jie neleistų savęs nuklysti nuo tikrojo kelio. Tegul jie išlieka ištikimi savo religijai.“ 

1981 m. spalio 31 d., šeštadienis

Vickos dienoraštis: Mirjana atvyksta iš Sarajevo, kur ji mokosi profesinėje mokykloje ir kur jai kasdien vyko apsireiškimai. Vicka praneša: Gospa pataria kaip dėmesinga motina. Ji du kartus pasako Mirjanai, kuo ji turi nepasitikėti, kokių asmenų vengti, kaip elgtis su tais, kurie jai priekaištauja ir įžeidinėja Dievą. Ji taip pat liepia jai nutraukti ryšius su mergina, kuri norėjo ją įtraukti į narkotikus, su niekuo nesipykti, o atsakyti į pastabą tada, kai tai naudinga, arba patylėti ir eiti savo keliu, kai tai yra geriau. Ji taip pat jai pasako, kad tėvas Jozo kalėjime praleis ne ilgiau kaip ketverius metus. Ji džiaugėsi, nes mes visi penki buvome kartu. Į klausimą apie Danny Ljolje, Gospa atsakė: „Yra daug apgaulės ir klaidingos informacijos.“

Tada Dievo Motina mums parodė dalį rojaus. Jis buvo neapsakomai gražus, su daugybe žmonių, ypač vaikų.  Mes išsigandome. Švenčiausioji Mergelė liepė mums nebijoti. „Visi, kurie yra ištikimi Dievui, turės tai.“ Ivanka rojuje matė savo motiną ir dar vieną pažįstamą asmenį. 

1981 m. spalio mėn. 

Dėl konflikto tarp pranciškonų ir Mostaro vyskupo Hercegovinoje: „Tai bus išspręsta. Mes turime turėti kantrybės ir melstis.“ Atsakydama į regėtojų užduotą klausimą: Kas nutiks Lenkijai? „Bus didelių konfliktų, bet galiausiai laimės teisieji.“ Dėl Rusijos: „Tai tauta, kurioje Dievas bus labiausiai pašlovintas. Vakarai padarė civilizacijos pažangą, bet be Dievo, tarsi jie patys būtų savo kūrėjai.“

1981 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

„Būkite ištvermingi! Melskitės! Daug žmonių pradeda atsiversti.“

1981 m. lapkričio pradžia 

Mergelė pasirodo laikydama rankoje Jono Pauliaus II nuotrauką. Ji pabučiuoja nuotrauką: „Jis yra mūsų tėvas ir visų tėvas. Būtina už jį melstis.“

1981 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

Kodėl Jūs mums užvakar parodėte rojų? „Aš tai padariau tam, kad jūs pamatytumėte laimę, kuri laukia tų, kurie myli Dievą.“ Jėzus jiems pasirodo vainikuotas erškėčiais ir su žaizdomis visame Kūne.  Vaikai išsigąsta. „Nebijokite. Tai Mano Sūnus. Matote, kaip Jis buvo kankinamas. Nepaisant visko, Jis buvo džiaugsmingas ir viską ištvėrė kantriai.“ Jėzus jiems sako: „Pažvelkite į Mane. Kaip Aš buvau sužeistas ir kankinamas. Nepaisant visko, Aš pasiekiau pergalę. Jūs taip pat, Mano angelai, būkite ištvermingi savo tikėjime ir melskitės, kad galėtumėte nugalėti.“

1981 m. lapkričio 3 d., antradienis

Mergelė pradeda giesmę „Ateik, ateik pas mus, Viešpatie“, ir mes ją tęsiame kartu su Ja. „Aš dažnai būnu ant Križevaco, prie kryžiaus papėdės, ir ten meldžiuosi. Dabar Aš meldžiu Savo Sūnų atleisti pasauliui jo nuodėmes. Pasaulis pradėjo atsiversti.“ Ji nusišypso ir išeina.

1981 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Po dvidešimties minučių Gospa išnyksta, ir prieš mus pasirodo pragaras. Vėliau Ji mums sako: „Nebijokite! Aš parodžiau jums pragarą, kad žinotumėte tų, kurie ten yra, būseną.“

1981 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Švenčiausioji Mergelė pabučiuoja Popiežiaus atvaizdą ir sako: „Tai jūsų tėvas, dvasinis visų tėvas.“ Regėtojai mato tėvo Jozo viziją kalėjime. Švenčiausioji Mergelė jiems sako: „Ar matėte, kaip mūsų tėvas Jozo kovoja už Dievą?“

1981 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Jakovas ir aš buvome vieni kambaryje.  Mes kalbėjomės apie pravažiavusią miliciją. Atvyko Mergelė: „Nebijokite milicijos. Nieko neprovokuokite. Būkite su visais mandagūs.“

1981 m. lapkričio 10 d., antradienis

„Nepasiduokite. Išsaugokite savo tikėjimą. Aš lydėsiu jus kiekviename žingsnyje.“

1981 m. lapkričio 13 d., penktadienis

„Garbė Jėzui!“ Regėtojai atsako: „Visada Jėzui ir Marijai.“

Tada Švenčiausioji Mergelė mums rodo nuostabius kraštovaizdžius. Ten vaikščiojo Kūdikėlis Jėzus, bet mes nesugebėjome Jo atpažinti. Ji pasakė: „Tai Jėzus. Man atvykus ir kai išeinu, visada giedokite giesmę „Ateik, ateik pas mus, o Viešpatie“.“ Tada Ji mus palaimino. 

1981 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Mes buvome tėvo Jozo kambaryje. Gospa neatėjo. Ji apsireiškė mums bažnyčioje po maldų (7 „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“).

Paklausėme Jos, kodėl Ji neapsireiškė. Ji atsakė, kad neapsireiškė, nes kažkas ten buvo kažką įrengęs. „Pasaulis yra pasirengęs gauti didžių malonių iš Manęs ir Mano Sūnaus. Tegul pasaulis išlaiko stiprų pasitikėjimą.“ 

1981 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

„Velnias bando mus nugalėti. Neleiskite jam. Išsaugokite tikėjimą, pasninkaukite ir melskitės. Aš būsiu su jumis kiekviename žingsnyje.“ Jakovui ir Vickai: „Ištverkite su pasitikėjimu maldoje ir tikėjime…“

1981 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

Paklausėme Švenčiausiosios Mergelės, ką reiškia apsireiškimo metu matyti kryžius, širdis ir saulė: „Tai išganymo ženklai: kryžius yra gailestingumo ženklas, lygiai taip pat kaip ir širdis. Saulė yra šviesos šaltinis, kuris mus apšviečia.“ Ant Križevaco vėl pasirodo švytintis siluetas, užimantis kryžiaus vietą.  Regėtojai klausia Dievo Motinos, ar tai buvo Ji. „Kodėl klausiat Manęs, Mano angelai? Ar nematėte Manęs? Pasaulis turi rasti išganymą, kol dar yra laiko. Tegul jis karštai meldžiasi. Tegul turi tikėjimo dvasią.“

1981 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Gospa buvo visa pasipuošusi auksu.  Aplink Jos šydą ir ant suknelės viskas švytėjo ir spindėjo. Tai buvo neapsakoma. Ji buvo labai, labai graži. „Žmonės pradėjo atsiversti. Išsaugokite tvirtą tikėjimą. Man reikia jūsų maldų.“

1981 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Šį vakarą Švenčiausioji Mergelė šypsojosi. Mes meldėmės ir giedojome kartu su Ja.  Mes uždavėme Jai klausimų apie ligonius. „Turėkite tvirtą tikėjimą, melskitės, pasninkaukite ir jie pasveiks. Būkite pasitikintys ir ilsėkitės džiaugsme. Eikite su Dievo ramybe. Būkite kantrūs ir melskitės dėl išgijimo. Sudiev, Mano brangūs angelai.“

1981 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

Mūsų buvo penki. Ivano nebuvo. Tarp mūsų vyravo gili harmonija.  Mergelė atėjo tuo metu, kai mes pradėjome kalbėti „Tėve mūsų“. Mes kalbėjomės su Ja.  Tada Ji palaimino religinius reikmenis. Ji pažvelgė į mus su švelnumu ir tarė: „Ak, taip gražu matyti jus visus kartu! Eikite su Dievo ramybe, Mano angelai. Sudiev.“

1981 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

„Pasauliui būtina išsigelbėti, kol dar yra laiko; jis turi stipriai melstis ir turėti tikėjimo dvasią.“

1981 m. lapkričio mėn. 

„Velnias bando primesti jums savo valdžią. Bet jūs turite išlikti tvirti ir ištverti savo tikėjime. Jūs turite melstis ir pasninkauti. Aš visada būsiu šalia jūsų.“ Vicka: Šis įspėjimas skirtas visiems.

1981 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Marija, Vicka ir Jakovas: Mes paklausėme Švenčiausiosios Mergelės apie jaunuolį, kuris staiga prarado atmintį ir nustojo mokytis. Ji atsakė: „Jį būtina paguldyti į ligoninę.“

Mes toliau Ją klausinėjome. Ji neatsakė į kai kuriuos klausimus.  „Nereikia uždavinėti klausimų visomis temomis.“ Tada Ji su mumis atsisveikino kaip įprastai. 

1981 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

„Melskitės ir ištverkite maldoje.“

1981 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

„Būkite tvirti ir ištvermingi. Mano brangūs angelai, eikite su Dievo ramybe.“

1981 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

„Žmonės atsiverčia. Tai tiesa, bet dar ne visi.“ Ji kalbėjo žiūrėdama į minią. Apsireiškimas Jakovo namuose: Švenčiausioji Mergelė visą laiką meldėsi su mumis. Tada Ji pasakė: „Melskitės ir išlikite atkaklūs maldose.“ Ant sienų aukso raidėmis buvo užrašyta „MIR LJUDIMA“ (Taika žmonėms).

1981 m. gruodžio 8 d., antradienis (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė)

Atsakydama į regėtojų klausimą dėl jų ateities: „Aš norėčiau, kad jūs visi taptumėte kunigais ir vienuoliais, bet tik tuo atveju, jei to trokštate. Jūs esate laisvi. Jūs patys turite pasirinkti. Jei patiriate sunkumų arba jums ko nors reikia, ateikite pas Mane. Jei neturite jėgų pasninkauti su duona ir vandeniu, galite atsisakyti kai kurių dalykų. Būtų gerai atsisakyti televizijos, nes pažiūrėję kai kurias laidas jūs išsiblaškote  ir nebegalite melstis. Galite atsisakyti alkoholio, cigarečių ir kitų malonumų. Jūs patys žinote, ką turite daryti.“ Šią Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną Gospa buvo rimta; Ji atsiklaupė ištiestomis rankomis ir meldėsi: „Mano mylimasis Sūnau, Aš maldauju Tave, teikis atleisti pasauliui jo didžiąją nuodėmę, kuria jis Tave įžeidžia.“

1981 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Mums besimeldžiant, Švenčiausioji Mergelė įsiterpė: „O, Mano Sūnau Jėzau, atleisk šias nuodėmes, jų yra tiek daug!“

Tada mes visi nutilome. „Toliau melskitės, nes tai yra šių žmonių išganymas.“ 

1981 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Vicka: Aš užtariau Gospai savo tėvus, kurie yra Vokietijoje. „Aš pažadu juos saugoti. Viskas bus gerai.“

1981 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Artėjant atostogoms, kurios leido regėtojams vėl susiburti kartu, Švenčiausioji Mergelė džiaugėsi: „Labai greitai jūs visi vėl būsite kartu. Galėsite gerai praleisti laiką drauge.“

1981 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

„Atsiklaupkite, Mano vaikai, ir melskitės. Ištverkite maldoje.“ Jakovas ir Vicka: Kiekvienas Švenčiausiosios Mergelės žodis kvietė mus džiaugtis.

1981 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Švenčiausioji Mergelė neatsakė į mūsų klausimus. Ji giedojo „Jėzau Kristau, Tavo Vardu“. Po pirmojo stulpelio Ji pasakė: „Nagi, giedokite džiaugsmingiau. Kodėl esate tokie susimąstę?“ Po maldos Ji pradėjo „Šventojo Rožančiaus Karaliene“ ir išėjo.

1981 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

„Būkite budrūs, Mano vaikai. Ruoškitės sunkioms dienoms. Čia atvyks visokių žmonių.“

1981 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

„Švęskite ateinančias dienas. Džiaukitės su Mano Sūnumi. Mylėkite savo artimą. Tegul tarp jūsų vyrauja darna.“

1981 m. gruodžio 25 d., penktadienis

„Mylėkite vienas kitą, Mano vaikai. Jūs esate broliai ir seserys. Nesipykkite tarpusavyje.“ Tada Dievo Motina juos palaimina ir išeina. Po to, kai matė Jėzaus viziją: „Atiduokite garbę Dievui, šlovinkite Jį ir giedokite, Mano angelai.“

1981 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Atsakydama į kai kuriuos klausimus apie ligonius, Dievo Motina pradėjo maldą nuo „Tėve mūsų“, tada užgiedojo giesmę „Šventojo Rožančiaus Karaliene“ ir po to išėjo.

1981 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Ivanas: Kaip galima atvesti į teisingą kelią kunigus, kurie netiki apsireiškimais? „Būtina jiems pasakyti, kad nuo pat pradžių Aš perduodu pasauliui Dievo žinią. Labai gaila, jog tuo netiki. Tikėjimas yra gyvybiškai svarbus elementas, bet žmogaus negalima priversti tikėti. Tikėjimas yra pamatas, iš kurio viskas kyla.“

Ar tikrai Jūs esate ta, kuri apsireiškia Kryžiaus papėdėje? „Taip, tai tiesa. Beveik kiekvieną dieną Aš būnu prie Kryžiaus papėdės. Mano Sūnus nešė Kryžių. Jis kentėjo ant Kryžiaus ir juo Jis išgelbėjo pasaulį. Kiekvieną dieną Aš meldžiu mano Sūnų atleisti pasaulio nuodėmes.“ 

1982 m. sausio 11 d., pirmadienis

„Aš jus labai ypatingai kviečiu dalyvauti Mišiose. Laukite Manęs bažnyčioje, tai yra tinkama vieta.“

1982 m. sausio 14 d., ketvirtadienis

Po maldų, giesmių ir klausimų Dievo Motina pabarė du regėtojus dėl jų elgesio ir patarė jiems daugiau taip nesielgti. Kiti regėtojai nesuprato, ką Dievo Motina sakė tiems, kuriuos Ji pabarė. Jie tik stebėjo Jos veido išraišką ir spėliojo, apie ką buvo kalbama. Tie, kuriuos Ji pabarė, sako, kad tuo metu Ji buvo švelni ir atidi jiems.

1982 m. sausio 18 d., pirmadienis

Apie ligonį, turintį širdies problemų: „Yra mažai vilties, kad ji pasveiks. Aš melsiuosi už ją.“ Jai išėjus, vaikai mato kryžių, širdį ir saulę – ženklus, kuriuos jie kartkartėmis pastebi.

1982 m. sausio 20 d., trečiadienis

Ar vaikai iš Lzbicno turi su mumis susitikti rytoj? Jie sako, kad Jūs jiems pranešėte apie šį susitikimą. „Jums nereikia su jais susitikti.“ Jie nori iškelti tėvą Tomislavą iš čia. Ką jis turi daryti? „Jei Dievo planas yra toks, kad jis išvyktų, kaip nutiko tėvui Jozui, tegul jis atsiduoda Dievo valiai. Jis turi daug mąstyti, o jūs turite už jį melstis.“

1982 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Regėtojai: Kodėl Jūs nepaliekate konkretaus ženklo, kad kunigai įsitikintų ir atsiverstų, idant galėtų atversti kitus? „Ženklas pasirodys reikiamu laiku.“

Kodėl Hercegovinoje apsireiškimai vyksta skirtingose vietose? „Mano vaikai, ar nematote, kad tikėjimas pradeda gesti, ir kad būtina jį pažadinti tarp žmonių?“ 

Ką mes turime daryti, kad tarp kunigų vyrautų taika? „Pasninkaukite ir melskitės!“ 

1982 m. sausio 22 d., penktadienis

Ar apsireiškimas Lzbicne yra nuo Dievo, ar nuo velnio? „Jis yra nuo Dievo.“

1982 m. vasario 2 d., antradienis

Kada reikėtų švęsti Taikos Karalienės šventę? Švenčiausioji Mergelė nusišypsojo ir atsakė: „Aš norėčiau, kad ji būtų švenčiama birželio 25-ąją. Tą dieną tikintieji pirmą kartą atėjo ant kalno.“

1982 m. vasario 8 d., pirmadienis

Vicka: Jakovas ir aš buvome zakristijoje. Kai pradėjome kalbėti „Tėve mūsų“, atvyko Gospa. Buvo penkios minutės po šešių.

Mes paklausėme Jos apie emociškai sergantį asmenį: „Jis turi melstis. Aš jam padėsiu, kiek tai Mano galioje.“ Slovėnams, kurie meldėsi, kol Ji buvo su mumis: „Ištverkite maldoje.“ Tada Ji palaimino kai kuriuos religinius daiktus.

1982 m. vasario 9 d., antradienis

Kalbant ketvirtąjį „Tėve mūsų“, atvyko Švenčiausioji Mergelė.

Mes visada užduodame klausimus apie ligonius: „Melskitės už visus ligonius. Tvirtai tikėkite. Aš ateisiu į pagalbą. Kiek tai Mano galioje, Aš prašysiu Savo Sūnaus Jėzaus jiems padėti. Tačiau svarbiausia yra tvirtas tikėjimas. Daugybė sergančių asmenų mano, kad pakanka čia atvykti, jog greitai pasveiktų. Kai kurie iš jų net netiki Dievu, o tuo labiau – apsireiškimais, bet vis tiek prašo Gospos pagalbos!“ 

1982 m. vasario 10 d., trečiadienis

Vicka: Jakovas ir aš buvome vieni. Kaip ir kiekvieną vakarą, mes meldėmės, kalbėjomės su Švenčiausiąja Mergele ir uždavėme daug klausimų.

Jiems Ji atsakė: „Melskitės, melskitės! Būtina tvirtai tikėti, reguliariai eiti išpažinties ir taip pat priimti Šventąją Komuniją. Tai yra vienintelis išsigelbėjimas.“ Jos mėgstamiausia malda yra „Tikiu į Dievą Tėvą“. Kai mes ją kalbame, Švenčiausioji Mergelė nenustoja šypsotis. Manau, kad niekas nėra matęs Jos laimingesnės nei per šią maldą.

1982 m. vasario 11 d., ketvirtadienis

Kaip ir kiekvieną vakarą, išskyrus penktadienius, šeštadienius ir sekmadienius, Jakovas ir aš esame vieni. Švenčiausioji Mergelė pirmiausia pradeda kalbėti „Tėve mūsų“, tada – „Garbė Dievui Tėvui“. Mes pavedame Jai ligonius ir tuomet užduodame savo klausimus: „Melskitės, Mano angelai, ištverkite! Neleiskite priešui niekuo jūsų užvaldyti. Būkite drąsūs. Eikite su Dievo ramybe, Mano angelai. Sudiev.“

1982 m. vasario 12 d., penktadienis

„Būkite ramesni, labiau susitvardantys. Nepalaikykite vienos ar kitos pusės bendraudami su kitais vaikais. Būkite malonūs, gerų manierų, pamaldūs!“ Kai Dievo Motina meldžiasi, Ji sudeda Rankas. Kai Ji kalba, atveria Jas ir pakelia link Dangaus, delnais į viršų.

1982 m. vasario 13 d., šeštadienis

Dalyvavusiems seminaristams: „Per maldą pasiekiama viskas.“

1982 m. vasario 14 d., sekmadienis

Šiandien mūsų yra keturi. Kai esame grupėje, aš jaučiuosi šiek tiek laimingesnė ir džiaugsmingesnė Švenčiausiosios Mergelės akivaizdoje.

Kiti sutinka: „Būkite kartu kaip broliai ir seserys. Nesiginčykite. Šėtonas egzistuoja! Jis siekia tik griauti. Kalbant apie jus, melskitės ir ištverkite maldoje. Niekas negalės jums nieko padaryti.“ 

1982 m. vasario 16 d., antradienis

Švenčiausioji Mergelė pradėjo giedoti „Jėzau, Tavo Vardu“. Nuo tada, kai Ji mums apsireiškė, Ji nebuvo liūdna. Ką Ji besakytų, Jos veidas yra besišypsantis ir kupinas ramybės. Jos džiaugsmas mus traukia. Ji nori, kad mes būtume džiaugsmingi, nenorėdama niekuo mūsų apgauti, be jokių intrigų ar išgalvotų istorijų.

„Šėtonas sako tik tai, ką nori. Jis kišasi į viską. Jūs, Mano angelai, būkite pasirengę viską ištverti. Čia įvyks daug dalykų. Neleiskite savęs nustebinti jam.“ 

1982 m. vasario 19 d., penktadienis

Mes paklausėme, ar galime kalbėti „Sveika, Marija“. Ji atsakė „taip“. Ir kol mes meldėmės, Ji žiūrėjo į mus su šypsena, bet kartu su mumis nesimeldė. Jos grožis iš tiesų yra neapsakomas. Nuo tada, kai pamačiau Dievo Motiną, mane užpildė džiaugsmas. Kokie bebūtų Jos žodžiai, ką Ji man besakytų, aš visada tai vykdžiau. Aš paklusau.

Ji, kaip motina, atidžiai pastebi: „Atidžiai klausykitės per šventąsias Mišias. Elkitės mandagiai. Neplepėkite per šventąsias Mišias.“ 

1982 m. vasario 21 d., sekmadienis

„Būkite kartu, nesiginčykite, nebūkite netvarkingi. Mano angelai, Aš jus padarysiu dėmesingus. Aš jus vesiu tikru keliu.“

1982 m. vasario 23 d., antradienis

Kai mes paklausėme Dievo Motinos, Ji neatsakė, bet iškart pradėjo melstis.

Kai mes paklausėme Jos, ar toks asmuo yra gyvas, Ji atsakė: „Nebeužduokite Man daugiau jokių klausimų! Aš žinau, kas yra kiekvieno ligonio viduje, arba kas yra Mano galioje jam padėti. Aš melsiu Savo Sūnaus, kad išlietų Savo gailestingumą kiekvienam.“ 

1982 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

„Būkite ištvermingi ir drąsūs. Niekada nieko nebijokite. Melskitės ir nekreipkite dėmesio į kitus.“ Mes paklausėme žinių apie tėvą Jozą: „Nebijokite dėl jo.“

1982 m. vasario 28 d., sekmadienis

„Labai padėkokite Tomislavui, nes jis jus labai gerai veda.“ Tada Ji nusišypso ir pradeda kalbėti „Garbė Dievui Tėvui“. „Eikite su Dievo ramybe, Mano angelai!“

1982 m. kovo 1 d., pirmadienis

„Būkite visi laimingi, ir tegul Mano palaiminimas lydi jus kiekviename žingsnyje.“

Ji palaimino daug religinių reikmenų; Ji palietė juos Savo Rankomis.

Kadangi Jugoslavijos valdžia pareikalavo nutraukti jaunimo maldos susitikimus, Švenčiausioji Mergelė buvo apie tai paklausta ir atsakė: „Dėl valdžios reikalavimų geriau laikinai sustabdyti maldos ir meditacijos susitikimus. Atnaujinkite juos vėliau, kai tai bus įmanoma.“ 

1982 m. kovo 2 d., antradienis

Viena moteris, atvykusi iš Osijeko, atvežė du didelius Popiežiaus paveikslus. Švenčiausioji Mergelė atėjo 18:00 val. su šypsena. Aš maniau, kad Ji šypsosi mums, bet taip buvo dėl ant stalo esančių paveikslų. Ji pasakė: „Jis yra jūsų tėvas, Mano angelai.“ Tada Ji pradėjo kalbėti „Tėve mūsų“. Prieš išeidama Ji tarė: „Plačiai atidarykite duris, gerai sekite Mišias! Eikite su Dievo ramybe, Mano angelai! Jei kenčiate dėl teisingo reikalo, palaiminimai jums bus dar gausesni.“

1982 m. kovo 4 d., ketvirtadienis

Aš uždaviau klausimų apie moterį, kuri neturėjo vaikų. Ji yra ne mūsų tikėjimo. Dievo Motina atsakė: „Tegul ji tvirtai tiki. Dievas, kuris ateina į pagalbą visiems, lygiai taip pat padės ir jai. Būkite kantrūs, Mano angelai, nieko nebijokite. Aš esu šalia jūsų ir jus saugau. Jei turite kokių nors problemų, kad ir kas tai būtų, šaukitės Manęs. Aš iškart ateisiu ir padėsiu jums, patardama, kaip geriausiai išspręsti sunkumą. Eikite ramybėje, Mano angelai. Sudiev.“

1982 m. kovo 5 d., penktadienis

Aš paklausiau Švenčiausiosios Mergelės apie italą, kuris buvo labai sunkiai sergantis, ir apie kitą vyrą, susirgusį vėžiu. Ji atsakė: „Pasakykite jiems, kad jie melstųsi ir atiduotų save į Dievo rankas. Aš taip pat šauksiuosi Savo Sūnaus gailestingumo. Padarysiu viską, kas Mano galioje, kad jiems padėčiau. Bet bus būtina visiškai tikėti. Be tvirto tikėjimo niekas nėra įmanoma. Sudiev, Mano angelai.“

1982 m. kovo 7 d., sekmadienis

Švenčiausioji Mergelė pasakė, kad Ji buvo su Ivanu seminarijoje Visoko mieste: „Jis gerai meldžiasi; jis yra klusnus. Jis seka Mano nurodymais.“

1982 m. kovo 8 d., pirmadienis

Apie berniuką, vardu Bora (16 metų), iš Metkovičiaus, kuris dingo savaitei: „Jis išvyko dėl daugybės rūpesčių. Jis pats sukūrė kai kurias iš šių problemų.“

1982 m. kovo 9 d., antradienis

Apie jaunuolį iš Hadromilje, vardu Mladen, kuris dingo iš namų: „Jis turi rimtų problemų. Būtina už jį labai daug melstis, Mano angelai. Žmonės pradeda atsiversti. Malda vėl atgimė namuose, kur žmonės jau nebesimeldė.“

1982 m. balandžio pradžia. Mirjana: Ar Jūs pageidaujate, kad

Jūsų garbei būtų įsteigta speciali šventė? „Aš noriu Taikos Karalienės šventės birželio 25-ąją, pirmojo apsireiškimo metinių dieną.“

1982 m. balandžio 11 d., Velykų

sekmadienis. Ar būtina parapijoje steigti maldos grupes, kurias sudarytų kunigai, vienuolės ir pasauliečiai? „Tai būtina, bet ne tik čia. Maldos bendruomenės reikalingos visose parapijose.“ (Tai nereiškia vien tik charizmatinių grupių, kaip nurodė polemizuotojai, šio judėjimo priešininkai.)

1982 m. balandžio 21 d., trečiadienis

Tėvas Vlasičius apklausė regėtojus ir pasakė: „Jie sako, kad Švenčiausioji Mergelė toliau jiems apsireiškia kiekvieną dieną. Pranešimus galima apibendrinti taip: Būkite kantrūs! Viskas vystosi pagal Dievo planą. Jo pažadai bus įgyvendinti. Tegul žmonės toliau meldžiasi, daro atgailą ir atsiverčia.“

1982 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis

Ar šviesos ženklai prie kryžiaus ant Križevaco kalno yra natūralūs, ar jie kilę iš Dievo? Ką reiškia raidė „S“ ir raidė „T“, pasirodančios ant kryžiaus? „Tai Dievo ženklai, o ne natūralūs reiškiniai. „S“ ir „T“ yra išganymo ženklai.“

1982 m. balandžio 24 d., šeštadienis

Ką reikia daryti, kad būtų daugiau išgijimų? „Melskitės! Melskitės ir tvirtai tikėkite. Kalbėkite maldas, kurių jau buvo prašyta. (7 „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“ ir „Tikiu į Dievą Tėvą“) . Darykite daugiau atgailos.“

1982 m. gegužės 2 d., sekmadienis

„Aš atėjau paskutinį kartą pakviesti pasaulį į atsivertimą. Vėliau Aš daugiau nebesirodysiu šioje žemėje.“

1982 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

Ar galime ant popieriaus lapo užrašyti didžiojo ženklo datą, aprašyti jį, užantspauduoti ir padėti į archyvą? (Kaip prašė komisija ). „Ne! Aš tai patikėjau tik jums. Jūs atskleisite tai tada, kai Aš jums pasakysiu. Daug žmonių jumis nepatikės, Aš žinau, ir jūs dėl to labai kentėsite. Bet jūs viską ištversite ir galiausiai būsite patys laimingiausi.“

1982 m. gegužės 13 d., ketvirtadienis

Po pasikėsinimo į Jono Pauliaus II gyvybę: „Jo priešai norėjo jį nužudyti, bet Aš jį apsaugojau.“

1982 m. gegužės mėn.

Klausimas, užduotas Lzbicno – tariamos kitų apsireiškimų vietos – klebono prašymu: Kodėl Hercegovinoje yra tiek daug ženklų? „Tai Dievas juos duoda. Mano vaikai, ar nepastebėjote, kad tikėjimas pradėjo gesti? Yra daug tokių, kurie į bažnyčią ateina tik iš įpročio. Būtina pažadinti tikėjimą. Tai yra Dievo dovana.“ Žmonės stebisi, kad Jūs apsireiškiate tiek daug vietų: „Jei reikės, Aš apsireikšiu kiekvienuose namuose.“

Dėl mažųjų regėtojų iš Lzbicno, kuris yra maždaug už 36 mylių nuo Medžiugorjės: 1982–1983 m. 18 asmenų, daugiausia moterų, teigė patyrę apsireiškimus. Buvo kalbama, kad regėtojai iš Medžiugorjės sulaukė malonių žodžių iš regėtojų Lzbicne, tačiau Švenčiausioji Mergelė griežtai jiems priminė, kad jie neturi turėti jokių kontaktų su šiais asmenimis ir nekviesti jų į Medžiugorję. „Argi Aš jums nesakiau nesusitikti su tais vaikais? Aš esu jūsų Motina, jūs privalote Manęs klausyti.“ Jakovui, kuris verkė matydamas sergančią Vicką: „Kryžius yra būtinas dėl pasaulio nuodėmių.“ 

1982 m. birželio 23 d., trečiadienis (galbūt likus kelioms dienoms)

Prieš pat birželio 24-osios metines Vicka atsakė į kelis tėvo Tomislavo Vlasičiaus klausimus, kuriuos jis aprašė parapijos kronikoje birželio mėnesį. Dievo Motina pasakė: „Svarbiausia, kad jūs, regėtojai, išliktumėte vieningi. Tegul tarp jūsų būna taika. Atkreipkite į tai labai didelį dėmesį. Pakluskite ir darykite tai, ką jums sako kunigai ir jūsų tėvai. Dažnai eikite į šventąsias Mišias ir priimkite Komuniją. Šiomis dienomis būkite labai atidūs. Kai kurie nesąžiningi žmonės masiškai ateis pas jus, norėdami jus gundyti. Būkite atsargūs su savo pareiškimais. Šiomis dienomis Aš tikiuosi iš jūsų labai ypatingos drausmės. Niekur nevaikščiokite per daug ar per dažnai ir neatsiskirkite vienas nuo kito.“ (Kai kurie regėtojai suprato, kad šie žodžiai buvo skirti būtent jiems, ir pradėjo verkti). „Dalis tų, kurie buvo labai entuziastingi, atvės. Bet jūs ištverkite ir didžiuokitės kiekvienu Mano žodžiu. Tegul žmonės labai daug meldžiasi. Tegul jie daugiau meldžiasi už išganymą ir tik už išganymą. Ir tegul žmonės atsiverčia, kol tai dar įmanoma. Yra daug nuodėmių, susierzinimų, keiksmažodžių, melo ir kitų blogų dalykų. Tegul jie atsiverčia, eina išpažinties ir priima Šventąją Komuniją. Tegul jie nespausdina knygų apie apsireiškimus, kol nepraeis metinės, nes tai gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Jūs prašėte Manęs išlaikyti šioje parapijoje gerus ir ištikimus kunigus, kurie tęstų darbą. Niekada nieko nebijokite. Ši malonė jums bus suteikta. Iš kunigų Aš nereikalauju nieko kito, tik ištvermingos maldos ir pamokslavimo. Tegul jie būna kantrūs ir laukia Dievo pažadų.“

Atsakymas į teologo klausimą: Ar Šventoji Dvasia turi dvi prigimtis? „Ji turi tik vieną – Dieviškąją prigimtį.“ 

Regėtojai: Žmonės sako, kad tai bus paskutiniai apsireiškimai žemėje? Ar tai tiesa? „Šie apsireiškimai yra paskutiniai pasaulyje.“ Kaip aš supratau, pastebi tėvas Tomislavas Vlasičius, Jos atsakymas skamba ne tik Medžiugorjėje, bet ir kitose pasaulio dalyse.

1982 m. birželio 24 d., ketvirtadienis

(Arba birželio 25 d., penktadienis) Prieš vakarines Mišias, apsireiškimo metu, Mergelė per regėtojus perdavė kunigams: „Padėkokite žmonėms Mano vardu už maldas, aukas ir atgailą. Tegul jie ištveria maldoje, pasninke ir atsivertime, ir tegul kantriai laukia Mano pažado išsipildymo. Viskas klostosi pagal Dievo planą.“

1982 m. liepos 12 d., pirmadienis

Ar kils Trečiasis pasaulinis karas? „Trečiojo pasaulinio karo nebus.“

1982 m. liepos 21 d., trečiadienis

Į atsakymą, kurį tėvas Tomislavas Vlasičius perdavė apie skaistyklą: „Skaitykloje yra daug sielų. Taip pat yra asmenų, kurie buvo paaukoti Dievui: kai kurie kunigai, kai kurie vienuoliai. Melskitės jų intencijomis, kalbėdami bent 7 „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“ ir „Tikiu į Dievą Tėvą“. Aš jums tai rekomenduoju. Yra daugybė sielų, kurios ilgą laiką yra skaitykloje, nes niekas už jas nesimeldžia.“ Atsakymas į klausimą apie pasninką: „Geriausias pasninkas yra valgant duoną ir geriant vandenį. Per pasninką ir maldą galima sustabdyti karus, galima sustabdyti gamtos dėsnių veikimą. Geri darbai negali pakeisti pasninko. Tie, kurie negali pasninkauti, kartais gali tai pakeisti malda, gailestingumo darbais ir išpažintimi; bet visi, išskyrus ligonius, privalo pasninkauti.“

1982 m. liepos 24 d., šeštadienis

Atsakymas į pateiktus klausimus: „Į Dangų mes patenkame pilnos sąmonės: tokios, kokią turime dabar. Mirties akimirką mes suvokiame kūno ir sielos atsiskyrimą. Klaidinga mokyti žmones, kad mes atgimstame daugybę kartų ir persikeliame į kitus kūnus. Gimstama tik vieną kartą. Kūnas, paimtas iš žemės, po mirties suyra. Jis niekada nebeatgyja vėl. Žmogus gauna atsimainiusį kūną. Tas, kuris per savo gyvenimą padarė labai daug blogio, gali eiti tiesiai į Dangų, jei gyvenimo pabaigoje atlieka išpažintį, gailisi dėl to, ką padarė, ir priima Komuniją.“

1982 m. liepos 25 d., sekmadienis

Atsakymas į klausimus apie pragarą: „Šiandien daug asmenų patenka į pragarą. Dievas leidžia Savo vaikams kentėti pragare dėl to, kad jie padarė sunkių, neatleidžiamų nuodėmių. Tie, kurie yra pragare, nebeturi galimybės pažinti geresnio likimo.“

Atsakymas į klausimus dėl išgijimų: „Norint, kad ligoniai pasveiktų, svarbu kalbėti šias maldas: „Tikiu į Dievą Tėvą“, 7 „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“, bei pasninkauti valgant duoną ir geriant vandenį. Gerai yra uždėti rankas ant ligonio ir pasimelsti. Gerai yra patepti ligonį šventu aliejumi. Ne visi kunigai turi gydymo dovaną. Norėdamas atgaivinti šią dovaną, kunigas turi ištvermingai melstis ir tvirtai tikėti.“ 

1982 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis (Atsimainymo šventė)

Atsakymas į klausimus, užduotus apie išpažintį: „Žmones reikia kviesti eiti išpažinties kiekvieną mėnesį, ypač pirmąjį šeštadienį. Čia Aš apie tai dar nekalbėjau. Aš kviečiau žmones dažnai atlikti išpažintį. Aš dar duosiu jums konkrečių pranešimų mūsų laikams. Būkite kantrūs, nes tas laikas dar neatėjo. Darykite tai, ką jums sakiau. Yra daug tokių, kurie to nesilaiko. Kas mėnesį atliekama išpažintis bus vaistas Bažnyčiai Vakaruose. Šį pranešimą reikia perduoti Vakarams.“ Tą naktį Dievo Motina davė ženklą jaunuolių grupei, kuri meldėsi kartu su Ivanu Dragičevičiumi. Ant Križevaco ir bažnyčios nusileido du šviesos ženklai… Šį reiškinį netoli bažnyčios stebėjo tėvas Tomislavas Vlasičius.

1982 m. rugpjūčio 15 d., sekmadienis

Regėjimas truko apie septynias minutes. Gospa patikėjo naują paslaptį Vickai ir Ivankai. Kiti regėtojai matė, kad kalbama apie paslaptį, bet jie nieko nesuprato.

1982 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Jokių ypatingų pranešimų. Dievo Motina tik pataisė labai skambią ir labai greitą regėtojų bei bažnyčioje esančių žmonių maldą. Mirjana sako, kad apsireiškimo metu ji kartais mato dangiškus asmenis: Jėzų, Mariją ir angelus trijose dimensijose, o žemiškus asmenis – dviejose dimensijose.

1982 m. rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Mirjana perduoda tėvui Tomislavui Vlasičiui, ką Gospa jai pasakė apie ligonius: „Tegul jie tiki ir meldžiasi; Aš negaliu padėti tiems, kurie nesimeldžia ir nesiaukoja. Ligonys, kaip ir tie, kurie yra sveiki, privalo melstis ir pasninkauti už ligonius. Kuo tvirčiau tikite, kuo daugiau meldžiatės ir pasninkaujate ta pačia intencija, tuo didesnė yra Dievo malonė ir gailestingumas.“ Klausimas dėl planuojamos santuokos tarp katalikės ir stačiatikio: „Mano akimis ir Dievo akyse visi yra lygūs. Tačiau jums tai nėra tas pats, nes jūs esate susiskaldę. Jei įmanoma, geriau, kad ji neištekėtų už šio vyro, nes ji kentės, o jos vaikai – taip pat. Jai bus sunku gyventi ir sekti savo tikėjimo keliu.“

1982 m. rugpjūčio 29 d., sekmadienis

Dėl kritikos, susijusios su apsireiškimais, kuri suskaldė Hercegovinos kunigus: „Aš nenorėjau jūsų susiskaldymo. Priešingai, Aš noriu, kad jūs būtumėte vieningi. Neignoruokite to fakto, kad Aš esu Taikos Karalienė. Jei norite praktiško patarimo: Aš esu Motina, atėjusi iš žmonių; be Dievo pagalbos Aš negaliu nieko padaryti. Aš taip pat privalau melstis kaip ir jūs. Dėl to Aš galiu jums tik pasakyti: melskitės, pasninkaukite, darykite atgailą ir padėkite silpniesiems. Apgailestauju, jei Mano ankstesnis atsakymas jums nebuvo priimtinas. Galbūt jūs nenorite to suprasti.“

1982 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

„Aš nedisponuoju visomis malonėmis. Aš gaunu iš Dievo tai, ką išmeldžiu malda. Dievas visiškai patikėjo Manimi. Ypač Aš saugau tuos, kurie buvo paaukoti Man. Didysis ženklas buvo suteiktas. Jis pasirodys nepriklausomai nuo žmonių atsivertimo.“

1982 m. rugpjūčio pabaiga

Ivanas kartu su draugais yra ant Bijakovičių kalno. Jam apsireiškia Mergelė. „Dabar Aš jums duosiu ženklą, kad sustiprinčiau jūsų tikėjimą.“ Jie mato du šviesos spindulius: vieną ant bažnyčios, kitą – ant Križevaco kryžiaus.

1982 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis

„Jėzui labiau patinka, kad kreiptumėtės tiesiai į Jį, o ne per tarpininką. Tuo tarpu, jei norite visiškai atsiduoti Dievui ir norite, kad Aš būčiau jūsų Globėja, tuomet patikėkite Man visas savo intencijas, pasninkus ir aukas, kad galėčiau jomis disponuoti pagal Dievo valią.“

1982 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Iš Romos atvykusiai vienuolei: „Tegul ji stiprina tų, kurie jai patikėti, tikėjimą.“ Tėvui Faricy ir tėvui Forrestui: „Jie yra teisingame kelyje, tegul jame ištveria.“ Popiežiui Jonui Pauliui II: „Tegul jis laiko save visos žmonijos, o ne tik krikščionių tėvu. Tegul jis nepavargdamas ir drąsiai skleidžia taikos bei meilės žinią tarp visų žmonių.“

1982 m. spalio 1 d., penktadienis

„Aš esu laiminga, nes jūs pradėjote ruoštis kasmėnesinei Susitaikymo sakramento šventei. Tai išeis į gera visam pasauliui. Ištverkite maldoje. Tai yra tikrasis kelias, vedantis jus link Mano Sūnaus.“

1982 m. lapkričio 4 d., ketvirtadienis

Apie regėjimą, kurį vieną vakarą per maldą matė Andja iš Mostaro ; ji matė 13 asmenų, atvykstančių iš Rytų, o kitą vakarą – 6 asmenis: „Tai tikras regėjimas. Tai buvo sielos jos artimų giminaičių iš skaistyklos. Būtina už jas melstis.“

1982 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

Išsigandusi aštuntosios paslapties, Mirjana meldė Švenčiausiąją Mergelę apsaugoti žmoniją nuo šios nelaimės: „Aš meldžiausi; bausmė buvo sušvelninta. Daugkartinės maldos ir pasninkas sumažina Dievo bausmes, tačiau visiškai išvengti bausmės neįmanoma. Išeikite į miesto gatves, suskaičiuokite tuos, kurie šlovina Dievą, ir tuos, kurie Jį įžeidžia. Dievas nebegali to kęsti.“

1982 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

Tėvas Tomislavas paprašo regėtojų paklausti Dievo Motinos, ar reikia rašyti Vyskupui ir kunigams, kad šie pakviestų tikinčiuosius stiprinti savo maldas, ar geriau palaukti kitų įvykių: „Geriau palaukti, nei tai skubinti.“

1982 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Jakovas: Ar Vicka turi gerti išrašytus vaistus, ar jai reikia gultis į ligoninę Zagrebe? „Būtina siųsti Vicką į Zagrebą.“ Vicka atsisakė klausti Švenčiausiosios Motinos šia tema. Ji pasakė, kad nori priimti viską, ką jai atsiųs Dievas.

1982 m. gruodžio 18 d., šeštadienis

Atsižvelgiant į Mostaro vyskupo straipsnį leidinyje „Vijesnik“ apie įvykius Medžiugorjėje, tėvas Tomislavas Vlasičius paprašė regėtojų paklausti: Ar mes turime atsakyti Vyskupui raštu? „Taip, atsakykite!“

1982 m. gruodžio 20 d., pirmadienis

Kalbant apie tą patį straipsnį (1982 m. gruodžio 18 d.), regėtojai klausia: Ar būtina Mostaro tikintiesiems suteikti objektyvią informaciją apie Hercegovinos atvejį? „Ne!“  Ar geriau regėtojams melstis su Jumis, o piligrimams užduoti klausimus kunigams? „Taip, geriau, kad vaikai melstųsi su Manimi, o piligrimai klausinėtų kunigų ir kartu su jais ieškotų sprendimų. Tuo tarpu Aš ir toliau atsakysiu į klausimus, kuriuos jie Man užduos.“

1982 m. gruodžio 23 d., ketvirtadienis

Mirjanai: „Per Kalėdas Aš tau apsireikšiu paskutinį kartą.“ (Turima omenyje kasdienių apsireiškimų pabaiga ).

1982 m. gruodžio 25 d., šeštadienis

Mirjanai, po to, kai ji gavo dešimtąją paslaptį: „Dabar tau teks kreiptis į Dievą su tikėjimu, kaip ir bet kuriam kitam žmogui. Aš tau apsireikšiu tavo gimtadienio dieną ir tuomet, kai patirsi sunkumų gyvenime. Mirjana, Aš pasirinkau tave, patikėjau tau viską, kas yra esmingiausia. Aš taip pat parodžiau tau daug baisių dalykų. Dabar tu turi visą tai ištverti su drąsa. Galvok apie Mane ir galvok apie ašaras, kurias Aš dėl to turiu pralieti. Tu privalai išlikti drąsi. Tu greitai supratai pranešimus. Dabar tu taip pat privalai suprasti, kad Aš turiu išeiti. Būk drąsi.“

1982 m. gruodžio 27 d., pirmadienis

Šiandien buvo baigta Taikos Karalienės statula. Ją iškalė skulptorius Vipotnikas iš Slovėnijos, o nutapė Luka Stojaknacas ir Florijanas Mickovičius, kurie norėjo likti anonimiški. Ši statula tapo malonės šaltiniu Lukai, kuris yra stačiatikis. Regėtojai klausia: Ar galime pastatyti statulą bažnyčioje? „Taip, galite!“ Tai ta pati statula, kuri ilgą laiką buvo garbinama navoje. Vyskupo nurodymu 1985 m. kovo 25 d. ji iš ten buvo pašalinta. Vėliau ji atsidūrė mažojoje apsireiškimų koplyčioje.

1982 m. gruodžio 31 d., penktadienis

Vickos prašymu Švenčiausioji Mergelė duoda šį pranešimą Naujiesiems Metams: „Melskitės kuo daugiau ir pasninkaukite!“ Vakare, regėtojams: „Jūs privalote ištverti maldoje ir pasninke. Aš noriu, kad Naujieji Metai būtų praleisti maldoje ir atgailoje. Ištverkite maldoje ir aukoje, ir Aš jus apsaugosiu bei išklausysiu jūsų maldas.“

1983 m. sausio 1 d., šeštadienis

Ivanka: Ar Jūs vis dar apsireiškiate Mirjanai? „Po Kalėdų Aš jai kol kas nebeapsireiškiu.“

1983 m. sausio 5 d., trečiadienis

Tėvas Tomislavas iš keturių dalyvavusių regėtojų (Ivano, Jakovo, Marijos ir Vickos) gauna tokią informaciją: Marija gavo 7 paslaptis, Vicka – 8, Jakovas, Ivanka ir Ivanas – 9, o Mirjana – 10. Mes nežinome, kiek ilgai truks apsireiškimai, nei kodėl Ji po Kalėdų nebesirodo Mirjanai. Gospa nuolat kviečia mus maldai, pasninkui, atsivertimui… Ji patvirtina Savo pažadus. Paklaustas apie ženklo laiką: „Kurį mėnesį? Kuriais metais?“, Ivanas atsako: „Tai numatyta.“

1983 m. sausio 7 d., penktadienis

Dievo Motina pradeda pasakoti regėtojams Savo gyvenimą.  Jie kviečiami užrašyti Jos liudijimą. Jie negalės jo paviešinti, kol negaus Jos leidimo. Šis Jos gyvenimo diktavimas Jakovui truko iki balandžio, Ivankai – iki gegužės 22 d., o Marijai – iki liepos 17 d. Marija, kuri vis dar lankė kirpėjų mokyklą Mostare, gavo tik sutrumpintą pasakojimą tomis dienomis, kai buvo Medžiugorjėje. Vickai tai truko iki 1985 m. balandžio 10 d., ir tai yra ilgas pasakojimas, užpildęs tris sąsiuvinius. Iki šios dienos regėtojai negavo leidimo atskleisti šio turinio.

1983 m. sausio 10 d., pirmadienis

Mirjanos atviravimai tėvui Tomislavui Vlasičiui: „Per tuos 18 mėnesių, kai mačiau Gospą, tarp mūsų užsimezgė didelis artumas.  Aš jaučiau Jos motinišką meilę. Galėjau Jai užduoti visokiausių klausimų. Taip Aš Jos paklausiau, kodėl Dievas buvo toks negailestingas, siųsdamas nusidėjėlius į pragarą visai amžinybei.“ „Žmonės, kurie patenka į pragarą, nebenori priimti jokio gėrio iš Dievo. Jie nesigaili, nenustoja keiktis ir piktžodžiauti. Jie nusprendžia gyventi pragare ir visiškai negalvoja iš jo išeiti.“  (Žmogaus atsisakymas yra negrįžtamas pasirinkimas.) Paklausta apie skaistyklą, Švenčiausioji Mergelė sako: „Yra skirtingi lygiai, iš kurių žemiausieji yra arti pragaro, o aukščiausieji palaipsniui artėja prie Dangaus. Ne per Vėlines, bet per Kalėdas didžiausias sielų skaičius palieka skaistyklą. Skaitykloje yra sielų, kurios karštai meldžiasi Dievui, bet už kurias žemėje nesimeldžia joks giminaitis ar draugas. Dievas leidžia joms pasinaudoti kitų žmonių maldomis. Pasitaiko, kad Dievas leidžia joms įvairiais būdais apsireikšti žemėje esantiems artimiesiems, kad  primintų žmonėms apie skaistyklos egzistavimą ir paprašytų jų maldų Dievui, Kuris yra teisingas, bet geras. Dauguma patenka į skaistyklą. Daug patenka į pragarą. Mažas skaičius eina tiesiai į Dangų.“

1983 m. sausio 12 d., trečiadienis

Apie Amerikos televizijos komandą: Ar jie galės baigti darbą be sunkumų? „Sunkumų bus, bet tai bus Dievo garbei.“

1983 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

„Jūs (regėtojai) privalote gerai elgtis; būkite pamaldūs ir rodykite gerą pavyzdį tikintiesiems.“ Jakovas prisipažįsta, kad Švenčiausioji Mergelė jam kelis kartus padarė pastabų dėl jo elgesio. Ji išmokė jį, kaip dalyvauti Mišiose, kaip melstis ir kaip elgtis su kitais.

1983 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Pranešimas dalyvaujančiam gydytojui iš Italijos: „Aš laiminu jį, kaip ir tuos, kurie dirba su juo Milano ligoninėje, už viską, ką jie daro. Tegul jie tęsia tai ir meldžiasi. Aš laiminu šios ligoninės ligonius, kaip ir tuos ligonius, už kuriuos jūs meldėtės šį vakarą, ir tuos, už kuriuos dar melsitės.“

1983 m. gegužės 5 d., ketvirtadienis

Apie sergantį asmenį iš Vienos: Gydytojas diagnozavo šizofreniją. Kai kurie kunigai mano, kad tai yra velnio apsėdimas. „Tai yra velniškas apsėdimas. Sėkmės galima pasiekti tik per maldą.“

1983 m. birželio 1 d., trečiadienis

„Brangūs vaikai: Aš tikėjausi, kad pasaulis pradės atsiversti pats. Dabar darykite viską, ką galite, kad pasaulis atsiverstų.“

1983 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

„Skaitykite, kas parašyta apie Jėzų. Mąstykite apie tai ir perduokite kitiems.“

1983 m. birželio 3 d., penktadienis

Tėvas Vlasičius pradėjo kurti maldos grupę, kurios Mergelė prašė gegužės 25 d.

Jakovas, Vicka ir Ivanka: Ko Jūs tikitės iš tėvo Tomislavo? Ar jis gerai pradėjo? „Taip, tai gerai. Tegul jis tęsia.“ Ką reikėtų daryti, kad žmonės neišvarytų iš čia kunigų, kurie dirba su tikėjimu ir meile? „Melskitės ir pasninkaukite šia intencija. Kai ateis laikas, Aš jums pasakysiu, ką turite daryti.“ Tėvas Tomislavas nori pakviesti parapiją maldai ir pasninkui, kad bažnyčia pripažintų, jog įvykiai čia yra antgamtiniai.  Ar tai geras būdas? „Taip, tai geras būdas. Tegul parapija meldžia šios dovanos. Tegul jie taip pat meldžia Šventosios Dvasios dovanos, kad visi čia atvykstantys pajustų Dievo artumą.“ 

1983 m. birželio 12 d., sekmadienis

Ivanas: Ar kunigai gali pradėti naujus darbus aplink bažnyčią, ar jie turi prašyti valdžios leidimo? „Nepradėkite darbų, kol negausite valdžios leidimo. Priešingu atveju kažkas jiems praneš, ir darbai bus uždrausti. Eikite ir maloniai paprašykite leidimo. Jis jums bus duotas.“

1983 m. birželio 14 d., antradienis

Ivanas: Ką Jūs norite, kad kunigai pamokslautų per dešimt pirmojo apsireiškimo metinių dienų? „Tegul jie daro tai, kas, jų manymu, yra geriausia. Būtų gerai priminti tikintiesiems įvykius, kurie čia buvo atskleisti ryšium su Mano atėjimu… Tegul jie primena jiems Mano atėjimo čia priežastis.“

1983 m. pavasaris. 

„Paskubinkite savo atsivertimą. Nelaukite ženklo, kuris buvo paskelbtas tiems, kurie netiki. Bus per vėlu. Jūs, kurie tikite, atsiverskite ir gilinkite savo tikėjimą.“

1983 m. birželio 24 d., penktadienis

„Ženklas ateis, jums nereikia dėl jo jaudintis. Vienintelis dalykas, kurį Aš norėčiau jums pasakyti, yra atsiversti. Praneškite tai visiems Mano vaikams kuo greičiau. Joks skausmas, jokia kančia Man nėra per didelė, kad jus išgelbėčiau. Aš melsiu Savo Sūnaus nebausti pasaulio; bet Aš jus maldauju, atsiverskite. Jūs neįsivaizduojate, kas atsitiks, nei ką Amžinasis Tėvas atsiųs į žemę. Štai kodėl jūs privalote atsiversti! Išsižadėkite visko. Darykite atgailą. Išreikškite Mano  padėką visiems Mano vaikams, kurie meldėsi ir pasninkavo. Aš nešu visa tai Savo Dieviškajam Sūnui, kad išgautumėte Jo teisingumo sušvelninimą už žmonijos nuodėmes. Aš dėkoju žmonėms, kurie meldėsi ir pasninkavo. Ištverkite ir padėkite Man atversti pasaulį.“

1983 m. birželio 26 d., sekmadienis

„Mylėkite savo priešus. Melskitės už juos ir laiminkite juos.“

1983 m. liepos 1 d., penktadienis

(Apie 23:00 val. ant Križevaco). „Aš dėkoju visiems, kurie atsiliepė į Mano kvietimą. Aš laiminu jus visus. Aš laiminu kiekvieną iš jūsų. Šiomis dienomis Aš prašau jūsų melstis Mano intencijomis. Eikite su Dievo ramybe.“

1983 m. liepos pradžia 

Apie įtampą vyskupijoje: „Pasninkaukite dvi dienas per savaitę Vyskupo, kuris neša sunkią atsakomybę, intencijomis. Jei reikės, Aš paprašysiu ir trečios dienos. Kasdien melskitės už Vyskupą.“

1983 m. rugpjūčio 6 d., šeštadienis

Vyskupo nurodymu tėvas Pervanas, parapijos kunigas, nutraukė paprotį, pagal kurį regėtojai pradėdavo Rožinio maldas ir 7 „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“. Jakovas paklausė Švenčiausiosios Mergelės apie tai: „Jei taip yra, tuomet nesipriešinkite tam, kad neišprovokuotumėte jokių ginčų. Jei įmanoma, pasikalbėkite apie tai rytoj tarpusavyje. Visi iš anksto susitarkite.“

1983 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis

Tai buvo išskirtinai ilgas apsireiškimas (38 minutės). Švenčiausioji Mergelė duoda regėtojams nurodymus, kaip vadovautis gyvenime, ir tai liečia tik juos: „Daugiau melskitės už savo dvasinį gyvenimą. Darykite viską, ką galite, šia linkme. Melskitės už savo Vyskupą.“

1983 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

Jaunuoliams, grįžtantiems į mokyklą: „Būkite atsargūs, kad nesumažėtų maldos dvasia. Šėtonas įniršęs ant tų, kurie pasninkauja ir kurie atsiverčia.“

1983 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Apie tėvą Emilieną Tardifą, charizminio atsinaujinimo kunigą iš Kanados: „Tegul jis skelbia Mano pranešimus visam pasauliui. Tegul Jėzus, tik Jėzus, būna jo pastangų centre.“

1983 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

Tėvas Tardifas, tėvas Raucourtas ir daktaras Philippe’as Madre buvo suimti ir išsiųsti Jugoslavijos valdžios: „Nesijaudinkite dėl jų. Viskas yra Dievo plane.“

1983 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Jaunuolių grupei prieš išvykstant į piligriminę kelionę į Brijegą: „Aš noriu, kad jūs melstumėtės visos kelionės metu ir kad šlovintumėte Dievą. Ten galėsite sutikti kitų jaunų žmonių. Perduokite pranešimus, kuriuos Aš jums daviau. Nedvejodami kalbėkite su jais apie tai. Kai kurie pradeda melstis ir pasninkauti taip, kaip jiems buvo pasakyta, bet jie labai greitai pavargsta ir taip praranda malones, kurias buvo įgiję.“

1983 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

Miršta Jakovo (12 metų) motina. Švenčiausioji Mergelė jį paguodžia ir atskleidžia jam: „Tavo motina yra su Manimi Danguje.“

1983 m. rugsėjo 12 d., pirmadienis

„Melskitės. Kai Aš jums duodu šį pranešimą, nesitenkinkite vien jo išklausymu. Pagausinkite savo maldą ir pamatysite, kaip tai padaro jus laimingus. Visos malonės yra jums pasiekiamos. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai jas gauti. Norėdama to, Aš jums vėl sakau: melskitės!“

1983 m. rugsėjo 16 d., penktadienis

„Melskitės, melskitės, melskitės! Nenusiminkite. Būkite ramybėje, nes Dievas duoda jums malonę nugalėti šėtoną.“

„Savo pranešimuose Aš rekomenduoju visiems, o ypač Šventajam Tėvui, skleisti pranešimą, kurį gavau iš Savo Sūnaus čia, Medžiugorjėje. Aš noriu patikėti Popiežiui žodį, su kuriuo atėjau čia: „MIR“ (taika kroatiškai), kurį jis turi skleisti visur. Ir štai pranešimas, skirtas ypač jam: Tegul jis surenka krikščionių tautą savo žodžiais ir pamokslavimu; tegul jis ypač tarp jaunimo skleidžia pranešimus, kuriuos jis gavo iš Tėvo savo maldose, kai Dievas jį įkvepia.“ 

1983 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

„Mano Sūnus labai kenčia, nes pasaulis neatsiverčia. Tegul pasaulis atsiverčia ir susitaiko.“

1983 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Trims kunigams iš Liverpulio: „Skelbkite Mano pranešimus. Kalbėkite apie įvykius Medžiugorjėje. Toliau gausinkite savo maldas.“

1983 m. rugsėjo mėn.

„Aš jau daug kartų sakiau, kad pasaulio taika išgyvena krizę. Tapkite broliais tarpusavyje, pagausinkite maldą ir pasninką, kad būtumėte išgelbėti.“

1983 m. spalio 15 d., šeštadienis

Jakovui: „Mano Sūnus labai kenčia, nes žmonės nenori susitaikyti. Jie Manęs nepaklausė. Atsiverskite, susitaikykite.“

1983 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Parapijai: „Tegul visos šeimos kasdien pasiaukoja Švenčiausiajai Širdžiai. Aš labai džiaugiuosi, kai visa šeima kiekvieną rytą susirenka pusvalandį pasimelsti.“

1983 m. spalio 21 d., penktadienis

„Svarbu melstis Šventajai Dvasiai, kad Ji nužengtų ant jūsų. Kai ją turi, turi viską. Žmonės klysta, kai kreipiasi tik į šventuosius, norėdami ko nors paprašyti.“

1983 m. lapkričio mėn., Adventas 

„Pradėkite kasdien šauktis Šventosios Dvasios. Svarbiausia yra melstis Šventajai Dvasiai. Kai Šventoji Dvasia nužengia į žemę, tada viskas tampa aišku ir viskas atsimaino.“

1983 m. lapkričio 26 d., šeštadienis

Dievo Motina tik pasakė: „Malda ir pasninkas.“

1983 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Marijai, skirta kunigui: „Jūs privalote labai greitai perspėti Vyskupą ir Popiežių dėl neatidėliotinos ir didžiulės šių pranešimų svarbos visai žmonijai.“

1983 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

„Dėkoju visiems jums, kurie šiais metais čia taip gausiai atvykote pasimelsti Jėzui, nepaisant sniego, ledo ir blogo oro. Tęskite, ištverkite savo kančiose. Jūs puikiai žinote, kad kai draugas jūsų ko nors prašo, jūs jam tai duodate. Taip pat yra ir su Jėzumi. Kai meldžiatės be paliovos ir ateinate nepaisydami nuovargio, Jis duos jums viską, ko iš Jo prašote. Dėl to, melskitės.“

1983 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš prašau jūsų maldos.“

1983 m. gruodžio 15 d., ketvirtadienis

„Ketvirtadienį ir penktadienį pasninkaukite už Vyskupą.“

1983 m. gruodžio 16 d., penktadienis

„Tik melskitės ir pasninkaukite!“

1983 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Į tėvo Laurentino klausimą Ivanas perduoda tokį Dievo Motinos atsakymą: „Dievo Motina meldžiasi už tai. Tegul tas, kuris to imasi, daro tai maldoje. Būtent ten jis ras savo įkvėpimą.“

1983 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

„Mano vaikai, supraskite, kad svarbiausias dalykas mūsų gyvenime yra malda.“

1983 m. gruodžio mėn. 

„Yra daug krikščionių, kurie nebėra ištikimi, nes jie daugiau nebesimeldžia. Tegul jie vėl pradeda kasdien kalbėti bent 7 „Tėve mūsų“, 7 „Sveika, Marija“, 7 „Garbė Dievui Tėvui“ ir „Tikiu į Dievą Tėvą“. Visų pirma, susilaikykite nuo tam tikrų televizijos laidų. Jos kelia didelį pavojų jūsų šeimoms. Pamatę jas, jūs nebegalite melstis. Taip pat atsisakykite alkoholio, cigarečių ir panašių malonumų.“ „Pasninkas, kurį darote valgydami žuvį vietoj mėsos, yra ne pasninkas, o susilaikymas. Tikrasis pasninkas susideda iš visų mūsų nuodėmių išsižadėjimo, bet taip pat žmogus privalo išsižadėti savęs ir įtraukti į tai kūną.“ „Kasmėnesinė išpažintis bus vaistas Bažnyčiai vakaruose. Ištisos Bažnyčios dalys galėtų būti išgydytos, jei tikintieji kartą per mėnesį eitų išpažinties.“

1984 m. sausio 1 d., sekmadienis

„Mano vaikai, melskitės! Aš dar kartą sakau: melskitės, nes malda yra būtina gyvenimui.“

1984 m. sausio mėn. 

Piligrimų intencijoms: „Kai esate apsireiškimų kambaryje ar bažnyčioje, neturėtumėte užsiimti fotografavimu. Geriau išnaudokite šį laiką maldai Jėzui, ypač tomis ypatingos malonės akimirkomis per apsireiškimus.“

1984 m. sausio 2 d., pirmadienis

„Kodėl nustojote kalbėti maldą Šventajai Dvasiai? Aš prašiau jūsų melstis visada ir visais laikais, kad Šventoji Dvasia nužengtų ant jūsų visų. Vėl pradėkite dėl to melstis.“ Regėtojai buvo nustoję kalbėti maldą Šventajai Dvasiai, manydami, kad ji kalbama tik iki Kalėdų.

1984 m. sausio 3 d., antradienis

„Mano vaikai, melskitės; Aš dar kartą sakau: melskitės! Žinokite, kad jūsų gyvenime pats svarbiausias dalykas yra malda.“

1984 m. sausio 4 d., trečiadienis

„Prieš viską – melskitės! Aš nepaliauju to iš jūsų prašyti.“

1984 m. sausio 8 d., sekmadienis (Trijų Karalių šventė)

„Mano vaikai, melskitės! Aš dar kartą sakau: melskitės! Aš jums tai pakartosiu. Nemanykite, kad Jėzus vėl apsireikš ėdžiose; draugai, Jis iš naujo gimsta jūsų širdyse.“

1984 m. sausio 15 d., sekmadienis

„Aš žinau, kad labai dažnai kalbu jums apie maldą, bet žinokite, kad pasaulyje yra daug žmonių, kurie nesimeldžia; kurie net nežino, ką sakyti maldoje.“

1984 m. sausio 17 d., antradienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš noriu, kad jūsų širdyse sužydėtų malda ir pasninkas.“

1984 m. sausio 18 d., trečiadienis

„Aš noriu įrėžti kiekvienoje širdyje meilės ženklą. Jei mylite visą žmoniją, tuomet jumyse yra taika. Jei gyvenate taikiai su visais žmonėmis, tai yra meilės karalystė.“

1984 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

„Melskitės ir pasninkaukite, nes be maldos jūs nieko negalite padaryti.“

1984 m. sausio 21 d., šeštadienis

„Melskitės ir pasninkaukite. Nepraraskite meditacijos. Namuose medituokite bent pusvalandį.“

1984 m. sausio 22 d., sekmadienis

„Melskitės ir pasninkaukite. Aš leidžiu visiems tiems, kurie save marina, daryti tai ne daugiau kaip tris kartus per savaitę. Tegul jie to neprailgina.“

1984 m. sausio 23 d., pirmadienis

„Melskitės ir pasninkaukite. Jūs dar gerai nesupratote, ką reiškia melstis: Aš labai trokštu, kad jūs sugebėtumėte tai suprasti.“

1984 m. sausio 24 d., antradienis

„Labai daug melskitės. Aš trokštu jus persmelkti malda.“

1984 m. sausio 25 d., trečiadienis

„Melskitės ir pasninkaukite. Jums reikia entuziazmo jūsų maldoje. Melskitės medituodami ilgą laiką ir karštai.“

1984 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

„Ačiū, kad garbinate Mano Sūnų Šventojoje Ostijoje. Tai Mane labai jaudina. Kalbant apie jus – melskitės! Aš trokštu matyti jus laimingus.“

1984 m. sausio 27 d., penktadienis

„Melskitės ir pasninkaukite. Aš noriu, kad jūs gilintumėte ir tęstumėte savo gyvenimą maldoje. Kiekvieną rytą kalbėkite pasiaukojimo Marijos Širdžiai maldą. Darykite tai šeimoje. Kiekvieną rytą kalbėkite „Viešpaties Angelą“, 5 „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“ Šventosios Kančios garbei ir šeštąjį už mūsų Šventąjį Tėvą, Popiežių. Tada kalbėkite „Tikiu į Dievą Tėvą“ ir maldą Šventajai Dvasiai. Ir, jei įmanoma, būtų gerai sukalbėti Rožinį.“

1984 m. sausio 28 d., šeštadienis

„Aš noriu, kad jūs visi melstumėtės, ir kad Mano širdis apimtų visą pasaulį. Aš noriu būti su jumis.“

1984 m. sausio 29 d., sekmadienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš linkiu jums apvalyti savo širdis. Apvalykite jas ir atverkite jas Man.“

1984 m. sausio 30 d., pirmadienis

„Melskitės! Aš trokštu apvalyti jūsų širdis. Melskitės. Tai būtina, nes Dievas duoda jums didžiausias malones, kai jūs meldžiatės.“

1984 m. vasario 1 d., trečiadienis

„Šiuo metu lyja, ir jūs sakote: „Neprotinga eiti į bažnyčią per tokią pliurzę. Kodėl taip smarkiai lyja? Kodėl lietus nesiliauja?“  Niekada taip nekalbėkite. Jūs nepaliaujamai meldėtės, kad Dievas atsiųstų jums lietaus, kuris padaro žemę derlingą. Tad neatsigręžkite prieš Dievo palaiminimą. Pirmiausia dėkokite Jam malda ir pasninku.“

1984 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

„Melskitės, nes Man reikia daug maldų. Susitaikykite, nes Aš trokštu susitaikymo tarp jūsų ir daugiau meilės vienas kitam, kaip broliams. Aš noriu, kad jumyse žydėtų malda, taika ir meilė.“

1984 m. vasario 4 d., šeštadienis

„Melskitės, nes malda jums labai reikalinga. Su malda jūsų kūnas ir siela ras ramybę. Yra keletas jaunuolių, kurie Man pasiaukojo. Tačiau parapijoje yra žmonių, kurie ne visiškai atsiduoda. Kai tik baigiasi Mišios, jie skuba išeiti iš bažnyčios. Tai nėra gerai. Taip jie niekada nesugebės visiškai atiduoti savęs. Jiems negerai lūkuriuoti aplink bažnyčią. Reikia būti pamaldiems ir rodyti gerą pavyzdį kitiems, kad  pažadintumėte juose tikėjimą. Būtina kuo daugiau melstis, aukojant savo širdį. Jie turėtų pasiaukoti, kad taptų iš tiesų geresni.“

1984 m. vasario 5 d., sekmadienis

„Melskitės ir pasninkaukite. Aš trokštu gyventi jūsų širdyse.“

1984 m. vasario 6 d., pirmadienis

„Melskitės, melskitės, Aš jūsų prašau.“

1984 m. vasario 9 d., ketvirtadienis

„Melskitės, melskitės! Kiek daug žmonių pasekė kitais tikėjimais ar sektomis ir apleido Jėzų Kristų. Jie kuria savo pačių dievus; jie garbina stabus. Kaip Mane tai skaudina! Kad tik jie galėtų atsiversti. Kaip ir netikinčiųjų, jų yra daug. Tai pasikeis tik tada, jei jūs padėsite Man savo maldomis.“

1984 m. vasario 10 d., penktadienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš trokštu iš jūsų nuolankumo. Bet jūs galite tapti nuolankūs tik per maldą ir pasninką.“

1984 m. vasario 11 d., šeštadienis

„Atverkite Man savo širdis, Aš trokštu jas pilnai palaiminti.“

1984 m. vasario 12 d., sekmadienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš jūsų prašau. Melskitės už ramybę ir nuolankumą jūsų širdyse.“

1984 m. vasario 14 d., antradienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš trokštu visiškai apvalyti jūsų širdis. Aš noriu padaryti jus laimingus.“

1984 m. vasario 15 d., trečiadienis

Pučiant labai šaltam orui ir lediniam vėjui: „Vėjas yra Mano ženklas. Aš ateisiu vėjyje. Kai pučia vėjas, žinokite, kad Aš esu su jumis. Jūs išmokote, kad Kryžius simbolizuoja Kristų; tai yra Jo ženklas. Tas pats galioja ir krucifiksui, kurį turite savo namuose. Man yra kitaip. Kai šalta, jūs ateinate į bažnyčią, jūs norite viską paaukoti Dievui. Aš tada esu su jumis. Aš esu su jumis vėjyje. Nebijokite.“

1984 m. vasario 17 d., penktadienis

„Mano vaikai, melskitės! Pasaulis buvo įtrauktas į didžiulį sūkurį. Jis nežino, ką daro. Jis nesupranta, kokia kryptimi skęsta. Jam reikia jūsų maldų, kad Aš galėčiau jį ištraukti iš šio pavojaus.“

1984 m. vasario 20 d., pirmadienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš trokštu jus apvalyti ir išgelbėti. Dėl to, padėkite Man savo maldomis.“

1984 m. vasario 21 d., antradienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš tikiuosi dosnumo ir maldų iš jūsų širdžių.“

1984 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

„Aš laikau jus visus Savo glėbyje. Jūs esate Mano. Man reikia jūsų maldų, kad jūs būtumėte Mano. Aš trokštu būti visa jūsų, o jūs – visi Mano. Aš priimu visas jūsų maldas. Aš jas priimu su džiaugsmu.“

1984 m. vasario 24 d., penktadienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Aš trokštu visada būti su jumis. Aš trokštu visada pasilikti jūsų širdyse, o jūs pasiliktumėte Manojoje.“

1984 m. vasario 25 d., šeštadienis

„Žinokite, kad Aš myliu jus visus. Žinokite, kad jūs visi esate Mano. Niekam kitam Aš netrokštu duoti daugiau nei jums. Ateikite pas Mane visi. Pasilikite su Manimi. Aš noriu būti jūsų Motina. Ateikite, Aš trokštu jūsų visų.“

1984 m. vasario 26 d., sekmadienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Žinokite, kad Aš jus myliu. Aš laikau jus visus ant Savo kelių.“

1984 m. vasario 27 d., pirmadienis

„Nepavarkite. Aš trokštu būti su jumis.“

1984 m. vasario 28 d., antradienis

„Melskitės ir pasninkaukite! Mylėkite visus žemėje taip, kaip mylite patys save.“

1984 m. vasario 29 d., trečiadienis

„Melskitės! Jums gali atrodyti keista, kad Aš visada kalbu apie maldą. Ir vis dėlto Aš sakau: melskitės! Kodėl jūs dvejojate? Šventajame Rašte girdėjote sakant: „Nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi.“  Tad nesirūpinkite kitomis dienomis. Pasitenkinkite malda, o Aš, jūsų Motina, pasirūpinsiu visu kitu.“

1984 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

„Brangūs vaikai, šiandien Aš prašau jūsų kasdien skaityti Bibliją savo namuose. Padėkite ją labai matomoje vietoje savo namuose, taip ji skatins visus maldai. Tegul kiekvienas randa savo būdą pasninkauti; tas, kuris rūko, teatsisako rūkymo; tas, kuris geria alkoholį, tegu negeria. Tegul kiekvienas atsisako kažko, kas jam brangu. Tegul šios rekomendacijos būna perduotos parapijai.“

1984 m. kovo mėn., Gavėnia 

„Nebijokite dėl savęs, jūs jau esate išgelbėti. Geriau melskitės už tuos, kurie yra nuodėmėje ir kurie netiki.“

1984 m. kovo 14 d., trečiadienis

„Melskitės ir pasninkaukite, kad Dievo karalystė ateitų tarp jūsų. Tegul Mano Sūnus uždega jus Savo ugnimi.“

1984 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

„Brangūs vaikai, melskitės! Visas nerimas kyla iš šėtono. Jūsų malda turėtų vesti į ramybę.“

1984 m. kovo 19 d., pirmadienis

„Brangūs vaikai, užjauskite Mane! Melskitės, melskitės, melskitės!“

1984 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

„Kasdien kalbėkite „Veni Creator Spiritus“ (O Dvasia, Viešpatie, nuženk) ir „Viešpaties Angelą“. Dievas kiekvienam davė valią pačiam nuspręsti. Mano noras yra, kad visi atsiverstų, bet Aš nenoriu nieko versti.“

1984 m. kovo 25 d., sekmadienis (Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai šventė)

1000-asis apsireiškimas Medžiugorjėje. „Džiaukitės su Manimi ir su Mano angelais, nes dalis Mano plano jau įgyvendinta. Daugelis atsivertė, bet daugelis nenori atsiversti. Melskitės.“ Po šių žodžių Švenčiausioji Mergelė pravirko.

1984 m. kovo 28 d., trečiadienis

„Daug asmenų atvyksta čia iš smalsumo, o ne kaip piligrimai.“

1984 m. kovo 30 d., penktadienis

„Aš noriu, kad jūsų širdys būtų sujungtos su Manąja, kaip Mano širdis yra sujungta su Mano Sūnaus širdimi.“

1984 m. balandžio 8 d., sekmadienis

„Aš prašau jūsų melstis už visų atsivertimą. Tam Man reikia jūsų maldų.“

1984 m. balandžio 22 d., Velykų sekmadienis 

„Mes visi džiaugiamės Danguje. Džiaukitės kartu su mumis.“

1984 m. balandžio 23 d., pirmadienis

„Nereikia teikti žmonėms daugiau informacijos, jie jau žino, ką turi daryti.“

1984 m. balandžio 24 d., antradienis

Su liūdesiu ir su ašaromis: „Tiek daug žmonių, po to, kai čia pradėjo melstis, atsiversti, pasninkauti ir daryti atgailą, grįžę namo greitai pamiršta ir grįžta prie savo blogų įpročių.“ „Informacijos pakanka. Žmonės jau žino pakankamai. Pasakykite jiems, kad ši vieta yra maldos vieta. Melskitės tiek, kiek galite, melskitės kaip tik galite, bet visada melskitės daugiau. Kiekvienas iš jūsų galėtų melstis net po keturias valandas per dieną. Bet Aš žinau, kad daugelis to nesupranta, nes jie galvoja tik apie gyvenimą dėl savo darbo.“ Tėvas Tomislavas Vlasičius tuomet paprašė Dievo Motinai perduoti tai: Jei aš tai pasakysiu žmonėms, tuomet jie visiškai pasitrauks. „Net ir tu nesupranti. Tai sudaro vos šeštadalį jūsų dienos.“

1984 m. birželio 4 d., pirmadienis

„Brangūs vaikai, Aš džiaugiuosi, kad pradėjote melstis, kaip Aš jūsų prašiau. Tęskite.“

1984 m. birželio 9 d., šeštadienis (Sekminių išvakarės)

„Rytoj vakare melskitės, kad gautumėte tiesos dvasią. Ypač jūs, šios parapijos nariai. Tiesos dvasia yra jums būtina, kad galėtumėte perduoti pranešimus tokius, kokius Aš jums juos duodu, nieko nepridėdami ar neatimdami, kad ir kas tai būtų. Melskitės, kad Šventoji Dvasia įkvėptų jums maldos dvasią, jog galėtumėte daugiau melstis. Aš, jūsų Motina, matau, kad jūs meldžiatės per mažai.“

1984 m. birželio 13 d., trečiadienis

„Brangūs vaikai, Aš kviečiu jus daugiau melstis, jus ir visą parapiją, iki pat metinių dienos. Tegul jūsų malda tampa aukos Dievui ženklu. Brangūs vaikai, Aš žinau, kad jūs visi esate pavargę. Jūs nežinote, kaip paaukoti save Man. Šiomis dienomis visiškai atiduokite save Man.“

1984 m. birželio 23 d., šeštadienis

„Brangūs vaikai, Aš esu labai laiminga, kad šį vakarą čia yra tiek daug žmonių. Dėkokite tik Dievui.“

1984 m. birželio 24 d., sekmadienis (Dievo Kūno šventė)

Trečiosios apsireiškimų metinės. „Mano vaikai, dėkoju jums už kiekvieną auką, kurią padarėte šiomis dienomis. Atsiverskite, atleiskite vienas kitam, pasninkaukite, melskitės, melskitės, melskitės!“

1984 m. birželio 25 d., pirmadienis

„Ačiū už visas jūsų aukas.“

1984 m. birželio 26 d., antradienis

„Kai sakau: melskitės, melskitės, melskitės, nenoriu pasakyti, kad tik padidintumėte maldos valandų skaičių, bet ir sustiprintumėte troškimą melstis bei būti ryšyje su Dievu. Nuolat būkite maldos persmelktoje dvasios būsenoje.“

1984 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

„Visada melskitės prieš pradėdami darbą ir baikite jį malda. Jei taip darysite, Dievas palaimins jus ir jūsų darbą. Šiomis paskutinėmis dienomis jūs mažai meldėtės ir labai daug dirbote. Melskitės daugiau. Maldoje jūs rasite atgaivą.“

1984 m. liepos 16 d., pirmadienis

„Aš meldžiuosi už kunigus ir parapijiečius, kad niekas nebūtų neramus. Aš žinau apie pokyčius, kurie greitai įvyks (tarp parapijos dvasininkų). Pasikeitimų metu Aš būsiu ten. Taip pat, nebijokite, ateityje bus ženklų, susijusių su nusidėjėliais, netikinčiaisiais, alkoholikais ir jaunuoliais. Jie vėl Mane priims.“

1984 m. liepos 20 d., penktadienis

Vėlai vakare, ant apsireiškimų kalno: „Atverkite Man savo širdis, prieikite arčiau. Garsiai išsakykite savo intencijas ir maldas.“ Švenčiausioji Mergelė atidžiai klausėsi regėtojų maldų. Kai jie meldėsi už Mostaro vyskupą, Jos akys prisipildė ašarų. Verkdama Ji jiems sako: „Jūs esate Mano mažosios gėlelės. Toliau melskitės, dėl to Mano užduotis tampa lengvesnė.“ Dievo Motina išnyko Danguje vis dar verkdama, po to, kai visus palaimino krucifiksu.

1984 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

Prieš Marijos gimimo antrojo tūkstantmečio minėjimą buvo trys pasninko ir nuolatinės maldos dienos. Septyniasdešimt kunigų be poilsio klausė išpažinčių; buvo daugybė atsivertimų. „Niekada gyvenime nesu verkusi iš sielvarto taip, kaip šį vakarą verkiau iš džiaugsmo. Ačiū jums!“ Laukiant šios dienos, Dievo Motina buvo pasakiusi: „Kunigas, kuris klausys išpažinties, tą dieną patirs didelį džiaugsmą.“ Per šias 3 pasninko ir nuolatinės maldos dienas, regėtojų teigimu, Švenčiausioji Mergelė buvo labai džiaugsminga. Dievo Motina kartojo: „Aš esu labai laiminga, tęskite, tęskite. Toliau melskitės ir pasninkaukite.“ Atrodė, kad Jos džiaugsmas pasiekė viršūnę sekmadienį, rugpjūčio 5-ąją. Tarsi žydinti gėlė ir kupina džiaugsmo, Dievo Motina pasakė: „Tęskite, tęskite, atverkite savo širdis, prašykite Dievo, ir Aš prašysiu už jus.“

1984 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

„Tęskite ir darykite Mane laimingą kiekvieną dieną.“

1984 m. rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis

„Brangūs vaikai, šėtonas toliau trukdo Mano planams. Melskitės, melskitės, melskitės! Maldoje atiduokite save Dievui. Melskitės širdimi. Ačiū už jūsų atsaką į Mano kvietimą.“

1984 m. rugpjūčio 25 d., šeštadienis

Mirjanai: „Lauk Manęs rugsėjo 13-ąją, Aš kalbėsiu tau apie ateitį.“

1984 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis

„Aš labai ypatingai myliu Kryžių, kurį jūs apvaizdos dėka pastatėte ant Križevaco kalno. Dažniau eikite ten ir melskitės.“

1984 m. spalio 13 d., šeštadienis

Marijinojo kunigų sąjūdžio kunigams: „Pranešimas jums ir visiems tiems, kurie Mane myli. Brangūs vaikai, nepaliaujamai melskitės ir prašykite Šventosios Dvasios visada jus įkvėpti. Visame, ko prašote, visame, ką darote, ieškokite tik Dievo valios. Gyvenkite pagal savo įsitikinimus ir gerbkite kitus.“

1984 m. spalio 20 d., šeštadienis

„Kai meldžiatės, turite jausti daugiau. Malda yra pokalbis su Dievu. Melstis reiškia klausytis Dievo. Malda jums yra naudinga, nes po maldos viskas tampa aišku. Malda padeda pažinti laimę. Malda gali išmokyti jus, kaip verkti. Malda gali išmokyti, kaip žydėti. Malda nėra pokštas. Malda yra dialogas su Dievu.“

1984 m. spalio 24 d., trečiadienis

22:00 val. vakaro ant Križevaco: „Mano brangūs vaikai, Aš tokia laiminga matydama jus besimeldžiančius. Melskitės su Manimi, kad Dievo planas būtų įgyvendintas jūsų ir Mano maldų dėka. Melskitės daugiau ir intensyviau.“

1984 m. spalio mėn. 

„Aš norėčiau jums dvasiškai vadovauti, bet nežinočiau, kaip jums padėti, jei jūs nesate atviri. Pakanka jums pagalvoti, pavyzdžiui, kur jūs buvote savo mintimis vakar per Mišias. Kai einate į šv. Mišias, jūsų kelionė iš namų į bažnyčią turėtų būti pasirengimo Mišioms laikas. Jūs taip pat turėtumėte priimti Šventąją Komuniją su atvira ir tyra širdimi; širdies tyrumas ir atvirumas. Nepalikite bažnyčios be deramo padėkos akto. Aš galiu jums padėti tik tuo atveju, jei esate atviri Mano  pasiūlymams; Aš negaliu jums padėti, jei nesate atviri. Svarbiausias dalykas dvasiniame gyvenime yra prašyti Šventosios Dvasios dovanos. Kai Šventoji Dvasia ateis, tada įsivyraus taika. Kai tai įvyksta, viskas aplink jus pasikeičia. Dalykai pasikeis.“

1984 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

Regėtojų perduotas pranešimas Splito arkivyskupui, monsinjorui Franičiui, per rekolekcijas, kurias jis atliko Medžiugorjėje: „Jums teks kentėti dar daugiau.“

1984 m. gruodžio 25 d., antradienis

Mergelė nedavė pranešimo, bet apsireiškė laikydama Kūdikėlį Jėzų ant rankų.

1985 m. sausio 2 d., trečiadienis

23:30 val. nakties ant Križevaco Mergelė pasirodė apsupta penkių angelų: „Aš labai džiaugiuosi, kad tikinčiųjų maldų dėka galėjau čia ateiti trejus metus. Toliau taip melskitės. Dalis Mano plano yra įgyvendinta. Dievas ypatingu būdu laimina visus tuos, kurie čia yra. Jūs galite laimingai grįžti į savo namus. Jūs ne iš karto suprantate to priežastis. Paaukokite savo padėkos maldas už kitą savaitę.“

1985 m. sausio 9 d., trečiadienis

„Aš dėkoju tikintiesiems, kad atėjo į bažnyčią tokiu labai prastu ir šaltu oru.“

1985 m. sausio mėn.

Vickai, maldos susitikimo ant kalno metu: „Mano brangūs vaikai, šėtonas yra stiprus. Jis visomis jėgomis trokšta sugriauti Mano planus. Tik melskitės ir nenustokite to daryti. Aš taip pat melsiu Savo Sūnų, kad visi planai, kuriuos čia pradėjau, būtų įgyvendinti. Būkite kantrūs ir ištverkite maldoje. Neleiskite šėtonui atimti jūsų drąsos. Jis labai sunkiai dirba pasaulyje. Būkite budrūs.“

1985 m. vasario 3 d., sekmadienis

„Aš noriu, kad tėvas Slavko pasiliktų čia, kad jis vadovautų gyvenimui ir surinktų visas naujienas, jog Man išėjus liktų pilnas vaizdas visko, kas čia įvyko. Dabar Aš taip pat meldžiuosi už Slavko ir už visus tuos, kurie dirba šioje parapijoje.“

1985 m. vasario 17 d., sekmadienis

„Melskitės, brangūs vaikai, kad Dievo planas išsipildytų, ir visi šėtono darbai būtų pakeisti Dievo šlovės labui.“

1985 m. vasario 25 d., pirmadienis

„Kitai savaitei kviečiu jus tarti šiuos žodžius: „Aš myliu Dievą visame kame“. Su meile žmogus gauna viską. Jūs galite gauti daugybę dalykų, net ir pačius neįmanomiausius. Viešpats nori, kad visos parapijos atsiduotų Jam, ir Aš taip pat, Jame. Aš to trokštu. Kiekvieną vakarą atlikite savo sąžinės patikrinimą, bet tik tam, kad padėkotumėte už viską, ką Jo meilė mums siūlo Medžiugorjėje.“

1985 m. kovo mėn. 

„Brangūs vaikai! Jūs visada meldėtės, kad Aš jūsų neapleisčiau. Dabar, savo ruožtu, Aš prašau jūsų neapleisti Manęs. Šėtonas ypač šiomis dienomis nori jus išblaškyti. Todėl šiomis dienomis labai daug melskitės.“ „Brangūs vaikai, Aš vėl atėjau jums padėkoti. Jūs dar nesupratote, ką tai reiškia. Suteikti džiaugsmą Mano širdžiai. Tai yra labai didelis dalykas. Aš jūsų prašau tik ištverti maldoje. Kol jūs melsitės, Aš turėsiu jums žodžių. Sudiev, Aš jums dėkoju, brangūs vaikai. Mano meilė jums yra beribė; būkite laimingi su Manimi, nes Aš esu laiminga su jumis.“

1985 m. kovo 9 d., šeštadienis

„Jūs galite gauti malonę iš karto, arba po mėnesio, arba po dešimties metų. Man nereikia šimto ar dviejų šimtų „Tėve mūsų“. Geriau sukalbėti tik vieną, bet su troškimu susitikti su Dievu. Viską turėtumėte daryti iš meilės. Priimkite visus nemalonumus, visus sunkumus, viską, su meile. Pasišvęskite meilei.“

1985 m. kovo 13 d., trečiadienis

Pranešimas skirtas Vickai, kai Ivano, kuris buvo išsigandęs, klaida sukėlė sąmyšį. „Melskitės, melskitės, melskitės! Tik malda jūs sugebėsite išvengti Ivano klaidos. Jis neturėjo to parašyti. O po to turėjo aiškiai tai pripažinti, kad nepasėtų jokių abejonių.“

1985 m. kovo 18 d., pirmadienis

Mirjanai: „Rožinis nėra papuošalas namams, kaip kad žmogus dažnai apsiriboja jį taip naudodamas. Pasakykite visiems, kad juo melstųsi.“

„Šiuo metu daugelis labai ieško pinigų, ne tik parapijoje, bet ir visame pasaulyje. Vargas tiems, kurie siekia paimti viską iš tų, kurie atvyksta, ir palaiminti tie, iš kurių jie viską atima.“ (Tai susiję su kai kurių piligrimų išnaudojimu.) „Tegul kunigai jums padeda, nes Aš jums patikėjau sunkią naštą, ir Aš kenčiu dėl jūsų sunkumų. Ivanas nepadarė didelės klaidos. Aš jį pakankamai pabariau už klaidą. Nereikia jo daugiau barti.“ 

1985 m. kovo 25 d., pirmadienis (Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai šventė)

„Per Savo džiaugsmą ir šių žmonių džiaugsmą Aš sakau jums visiems šį vakarą: Aš jus myliu ir linkiu jums gero.“

Apsireiškimai klebonijoje (nuo 1985 m. balandžio 11 d. iki 1987 m. rugsėjo mėn.). Vyskupo nurodymu (kovo 25 d. laiškas) apsireiškimai uždrausti visose patalpose, besiribojančiose su pačia Bažnyčia, todėl jie perkeliami į kleboniją. 

1985 m. balandžio 15 d., pirmadienis

„Jūs privalote pradėti dirbti savo širdyse taip, kaip dirbate lauke. Dirbkite ir keiskite savo širdis, kad ten galėtų apsigyventi naujoji Dievo dvasia.“

1985 m. gegužės 7 d., antradienis

Ivanka namuose mato viziją, kuri trunka apie valandą: Švenčiausioji Mergelė buvo gražesnė nei bet kada ir Ją lydėjo du angelai.  Ji klausia manęs, ko aš norėčiau. Aš Jos paprašiau leisti man pamatyti savo motiną.  Švenčiausioji Mergelė nusišypsojo ir linktelėdama pritarė. Labai greitai man pasirodė mano motina. Ji šypsojosi.  Dievo Motina man liepė atsistoti. Mano motina mane apkabino ir pasakė: „Mano vaike, aš taip tavimi didžiuojuosi.“  Ji dar kartą mane apkabino ir išnyko. Tada Dievo Motina man tarė: „Mano brangus vaike, šiandien yra mūsų paskutinis susitikimas, neliūdėk. Aš grįšiu pas tave kiekvienais pirmojo apsireiškimo metiniais (birželio 25 d.), pradedant nuo kitų metų. Brangus vaike, nemanyk, kad padarei ką nors blogo, ir kad tai yra priežastis, dėl kurios Aš nebegrįžtu pas tave. Ne, tai ne todėl. Iš visos širdies tu priėmei planus, kuriuos Mano Sūnus ir Aš suformuluojame, ir tu viską įvykdei. Niekas pasaulyje nėra gavęs tokios malonės, kokią gavote jūs, jūsų broliai ir seserys. Būk laiminga, nes  Aš esu tavo Motina ir myliu tave iš visos širdies. Ivanka, ačiū už atsaką į Mano Sūnaus kvietimą, ačiū, kad ištvėrei ir visada likai su Juo tiek, kiek Jis tavęs prašys. Brangus vaike, pasakyk visiems savo draugams, kad Mano Sūnus ir Aš esame visada su jais, kai jie mūsų šaukiasi. Ką Aš tau sakiau šiais metais apie paslaptis, niekam apie jas nekalbėk.“

Ivanka: Brangioji Gospa, ar galiu Jus apkabinti? Švenčiausioji Mergelė patvirtinamai linkteli Galva.  Tada aš Ją apkabinau. Aš paprašiau, kad Ji mane palaimintų. Ji tai padarė su šypsena ir pridūrė: „Eik su Dievo ramybe.“ Tada Ji pamažu išėjo kartu su dviem angelais. 

1985 m. gegužės 28 d., antradienis

„Meilė yra Dievo dovana. Melskitės, kad Dievas suteiktų jums dovaną sugebėti mylėti.“

1985 m. birželio 2 d., sekmadienis

„Brangūs vaikai, šį vakarą norėčiau jums pasakyti, kad daugiau melstumėtės per noveną, prašydami Šventosios Dvasios išsiliejimo jūsų šeimoms ir parapijai. Melskitės, ir jūs dėl to nesigailėsite. Dievas apdovanos jus dovanomis, už kurias jūs šlovinsite Jį visą savo žemiškąjį gyvenimą.“

1985 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

„Šiandien Aš kviečiu jus nuolankumui. Šiomis dienomis jūs visi jautėte didelį džiaugsmą dėl visų tų žmonių, kurie čia atvyko, ir kuriems jūs su meile kalbėjote apie savo patirtį. Su nuolankumu ir atvira širdimi toliau kalbėkite su visais, kurie atvyksta.“

1985 m. liepos 1 d., pirmadienis

Ant apsireiškimų kalno: „Aš dėkoju visiems, kurie atsiliepė į Mano kvietimą. Aš laiminu jus visus, laiminu kiekvieną iš jūsų. Šiomis dienomis Aš prašau jūsų melstis Mano intencijomis. Eikite su Dievo ramybe.“

1985 m. rugpjūčio 5 d., pirmadienis

Pranešimas Ivanui vakarinio apsireiškimo metu ant Križevaco kalno, kur Dievo Motina atėjo apsirengusi aukso drabužiais: „Garbė Jėzui Kristui. Mano vaikai, džiaugiuosi būdama su jumis šį vakarą ir matydama jus tokius gausius. Aš jus laiminu ypatingu palaiminimu.“ Po to, kai ilgai meldėsi ir išklausė Ivano, kuris užtarė dalyvaujančius žmones, Dievo Motina užbaigė žodžiais: „Darykite pažangą šventume per pranešimus. Aš jums padėsiu. Atiduokite visas savo jėgas ir mes eisime kartu, jautrūs gyvenimo saldumui, šviesai ir džiaugsmui.“ Palaiminusi juos, Dievo Motina išėjo švytinčio Kryžiaus ženkle tardama: „Eikite su Dievo ramybe, Mano vaikai, Mano maži vaikai.“

1985 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

Ivanui: „Laikykitės pilnų pasninkų trečiadieniais ir penktadieniais. Sukalbėkite bent vieną pilną Rožinį: Džiaugsminguosius, Skausminguosius ir Garbinguosius slėpinius.“

1985 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis (Žolinė)

Mirjanai: „Mano angele, melskis už netikinčiuosius. Žmonės rausis plaukus, brolis maldaus brolio, jis keiks savo praeities gyvenimą, nugyventą be Dievo. Jie gailėsis, bet bus per vėlu. Dabar yra atsivertimo laikas. Aš jus raginau pastaruosius ketverius metus. Melskitės už juos. Kviečia visus kalbėti Rožinį.“

1985 m. rugsėjo mėn. 

„Aš jums atidaviau Savo meilę, kad jūs galėtumėte ją atiduoti kitiems.“

1985 m. spalio 25 d., penktadienis

Mirjana: Kai Ji apsireiškė, Švenčiausioji Mergelė mane pasveikino: „Garbė Jėzui.“ Tada Ji kalbėjo apie netikinčiuosius: „Jie yra Mano vaikai. Aš kenčiu dėl jų. Jie nežino, kas jų laukia. Tu privalai daugiau už juos melstis.“  Mes kartu su Ja meldėmės už silpnus, nelaimingus ir apleistus. Po maldos Ji mus palaimino.  Tada Ji parodė man, kaip filme, pirmosios paslapties išsipildymą. Žemė buvo nusiaubta.  Tai yra vieno pasaulio regiono sukrėtimas. Ji buvo tiksli. Aš verkiau. „Kodėl taip greitai?“, – paklausiau aš. „Pasaulyje yra tiek daug nuodėmių. Ką Aš galiu padaryti, jei jūs Man nepadedate. Atsiminkite, kad Aš jus myliu.“

Kaip Dievas gali turėti tokią kietą širdį? „Dievas neturi kietos širdies. Apsidairykite aplinkui ir pažiūrėkite, ką žmonės daro, tada jūs daugiau nebesakysite, kad Dievas turi kietą širdį. Kiek žmonių ateina į bažnyčią, į Dievo namus, su pagarba, tvirtu tikėjimu ir meile Dievui? Labai mažai! Čia jūs turite malonės ir atsivertimo laiką. Būtina jį gerai išnaudoti.“ Mirjanai: „Labai daug melskis už tėvą Petarą, kuriam Aš siunčiu ypatingą palaiminimą. Aš esu Motina, štai kodėl atvykstu. Tu neturi bijoti, nes Aš esu ten.“ Tėvas Petaras Ljubičičius buvo pasirinktas Mirjanos, kad pasauliui atskleistų pirmuosius tris perspėjimus, likus trims dienoms iki kiekvieno įvykio. 

1986 m. sausio 6 d., pirmadienis

Vickai: „Jei tu su tuo sutinki, Aš tau nebeapsireikšiu 50 dienų.“ Vicka priima šią auką.

1986 m. sausio 9 d., ketvirtadienis

„Aš kviečiu jus savo malda padėti Jėzui įgyvendinti visus Jo planus, kuriuos Jis čia jau pradėjo. Aukokite savo aukas Jėzui, kad Jis įgyvendintų viską, ką suplanavo, ir kad šėtonas negalėtų nieko padaryti.“

1986 m. kovo 24 d., pirmadienis

„Brangūs vaikai, priimkite viską, ką Viešpats jums siūlo. Nebūkite paralyžiuotomis rankomis ir nekartokite: „Jėzau, duok man“. Bet atverkite rankas ir paimkite viską, ką Viešpats jums siūlo.“

1986 m. birželio 24 d., antradienis

Marija ir Ivanas susitiko su maldos grupe ant Križevaco kalno: „Jūs esate ant Taboro. Jūs gaunate palaiminimus, stiprybę ir meilę. Neškitės juos į savo šeimas ir į savo namus. Kiekvienam iš jūsų Aš suteikiu ypatingą palaiminimą. Tęskite džiaugsme, maldoje ir susitaikyme.“