„Brangūs vaikai, mano Širdį užlieja palaima, kai žvelgiu į jus, mylinčius mano Sūnų. Laiminu jus motinišku palaiminimu. Motinišku palaiminimu taip pat laiminu ir jūsų ganytojus – jus, kurie skelbiate mano Sūnaus žodį, laiminate Jo rankomis ir Jį taip mylite, jog dėl Jo su džiaugsmu esate pasirengę bet kokiai aukai. Jūs sekate paskui Jį, kuris buvo pirmasis ganytojas, pirmasis misionierius. Vaikai mano, mano meilės apaštalai, gyventi ir dirbti kitiems – visiems tiems, kuriuos mylite mano Sūnuje – yra žemiško gyvenimo džiaugsmas ir paguoda. Jeigu per maldą, meilę ir auką jūsų širdyse yra Dievo Karalystė, tuomet jūsų gyvenimas yra džiaugsmingas ir giedras. Tarp tų, kurie myli mano Sūnų ir kurie per Jį myli vienas kitą, žodžiai nėra būtini. Pakanka žvilgsnio, norint pajusti neištartus žodžius ir neišsakytus jausmus. Ten, kur viešpatauja meilė, laikas nebeskaičiuojamas. Mes esame su jumis. Mano Sūnus pažįsta jus ir myli. Būtent meilė atveda jus pas mane, ir per tą meilę aš ateisiu pas jus ir kalbėsiu apie išganymo darbus. Trokštu, kad visi mano vaikai turėtų tikėjimą ir jaustų mano motinišką meilę, kuri juos veda pas Jėzų. Todėl jūs, mano vaikai, kur beeitumėte, švieskite meile ir tikėjimu, kaip meilės apaštalai. Dėkoju jums!”
