„Brangūs vaikai, kai žemėje pritrūksta meilės, kai nematyti išeities, aš, Motina, ateinu padėti jums pažinti tikrą tikėjimą, gyvą ir gilų! Kad padėčiau jums iš tikrųjų mylėti. Kaip Motina aš pasiilgau iš jūsų abipusės meilės, gėrio ir tyrumo. Trokštu, kad būtumėte teisingi ir mylėtumėte vienas kitą. Vaikai mano, būkite džiaugsmingi dvasioje, būkite tyri, būkite vaikais. Mano Sūnus sakė, kad mėgsta būti tarp tyrų širdžių, nes tyra širdis yra visuomet jauna ir linksma. Mano Sūnus prisakė jums atleisti ir mylėti vienas kitą. Žinau, kad ne visada tai yra lengva. Per kančią jūs augate dvasiškai. Kad galėtumėte dar labiau augti dvasiškai, privalote iš tiesų, nuoširdžiai atleisti ir mylėti. Daugelis mano vaikų žemėje nepažįsta mano Sūnaus, nemyli Jo. Bet jūs, kurie mylite mano Sūnų, kurie nešiojate Jį savo širdyje, melskitės, melskitės ir melsdamiesi pajuskite mano Sūnų savyje, tegul jūsų siela alsuoja Jo dvasia. Aš esu jūsų tarpe ir kalbu apie mažus ir didelius dalykus. Nepavargsiu kalbėti apie savo Sūnų – tikrą Meilę. Todėl, vaikai mano, atverkite man savo širdis. Leiskite man motiniškai jus vesti. Būkite meilės apaštalais mano Sūnaus ir mano. Kaip Motina prašau jūsų, nepamirškite tų, kuriuos pakvietė mano Sūnus, kad jus vestų. Nešiokite juos savo širdyje ir melskitės už juos! Dėkoju jums!”
