„Brangūs vaikai! Kai žvelgiu į jus mano Širdį varsto sopuliai. Kur jūs einate, vaikai mano? Ar jūs taip giliai nugrimzdote į nuodemę, kad nežinote kaip sustoti? Jūs patys pateisinate savo nuodėmę ir pagal ją gyvenate. Atsiklaupkite po Kryžiumi ir pažvelkite į mano Sūnų. Jis nugalejo nuodėmę ir numirė, kad jūs, mano vaikai, gyventumėte. Leiskite man padėti jums ne mirti, bet gyventi su mano Sūnumi per amžius. Dėkoju!“
