Pagrindinės pranešimų temos

Remiantis paprastais regėtojų liudijimais, per savo apsireiškimus Dievo Motina perdavė tam tikrus pranešimus, kuriuos jie turėjo paskelbti žmonėms. Nors pranešimų buvo įvairių, juos galima apibendrinti penkiais pagrindiniais punktais. Visi kiti pranešimai remiasi šiais penkiais, jų reikalauja arba juos skatina.

BENDRIEJI PRANEŠIMAI

TAIKA

Jau trečiąją apsireiškimų dieną Dievo Motina pateikė patį pirmąjį pranešimą: „Taika, taika, taika – ir tiktai taika!“. Ji dukart pakartojo: „Taika turi viešpatauti tarp žmogaus ir Dievo bei tarp pačių žmonių!“

Kai Dievo Motina skelbė šį pranešimą, regėtoja Marija už jos matė kryžių. Tai aiškiai rodo, kad ši taika ateina tik iš Dievo, kuris per Dievo Motiną Kristuje tapo „mūsų taika“ (Ef 2, 14). Tai taika, kurios „pasaulis negali duoti“ (Jn 14, 27). Kristus įsakė savo apaštalams nešti ją į pasaulį (plg. Mt 10, 11 ir t. t.), kad visi žmonės taptų „ramybės vaikais“ (Lk 10, 6).

Todėl Dievo Motina, būdama „Apaštalų Karalienė“, Medžiugorjėje aiškiai prisistatė kaip „Taikos Karalienė“. Niekas kitas geriau nežino ir negali sėkmingiau įtikinti šiandienos pasaulio, kuriam gresia susinaikinimas, kad taika yra didžiausias ir būtiniausias gėris.

TIKĖJIMAS

Antrasis Dievo Motinos pranešimas – tikėjimas. Jį ji pateikė jau ketvirtąją, penktąją ir šeštąją apsireiškimų dieną bei dažnai kartojo vėliau. Tai suprantama, nes be tikėjimo neįmanoma pasiekti taikos. Be to, tikėjimas yra atsakas į Dievo žodį, kuriame Dievas ne tik apsireiškia, bet ir dovanoja Save žmonėms.

Tikėdamas žmogus priima Dievo žodį, kuris Kristuje tapo „mūsų taika“ (Ef 2, 14). Priimdamas jį, žmogus tampa nauju asmeniu su nauju, Kristų primenančiu gyvenimu viduje ir tampa dieviškosios prigimties dalininku (plg. 1 Pt 1, 4; Ef 2, 18). Tai užtikrina taiką tiek su Dievu, tiek su žmonėmis.

Niekas geriau už Dievo Motiną nežino tikėjimo vertės ir jo būtinybės šių laikų žmogui. Todėl ji kiekviena proga pabrėžia tai regėtojams ir įpareigoja juos perduoti tai kitiems. Marija nurodo tikėjimą kaip pirmąją sąlygą visiems maldavimams, troškimams ir prašymams išpildyti – tiek susijusiems su sveikata, tiek su kitais žmogiškaisiais poreikiais.

ATSIVERTIMAS

Atsivertimas taip pat yra dažnas Dievo Motinos pranešimas, nes jis atskleidžia silpną šių dienų žmonių tikėjimą arba visišką jo nebuvimą. Be atsivertimo neįmanoma pasiekti taikos. Tikrasis atsivertimas – tai „širdies apvalymas“ (Jer 4, 14), nes sugedusi širdis kuria ir palaiko blogus santykius, ydingas socialines sistemas, neteisingus įstatymus ir engėjiškus režimus. Be radikalaus širdies pokyčio ir atsivertimo taika nėra įmanoma.

Todėl Dievo Motina nuolat reikalauja dažnai eiti išpažinties. Šis reikalavimas skirtas visiems be išimties, nes „nėra teisaus… visi nuklydo, visi tapo netikusiais“ (Rom 3, 11–12).

MALDA

Nuo penktosios apsireiškimų dienos Dievo Motina beveik kasdien rekomenduoja ir maldą. Ji prašo visų žmonių melstis be paliovos, kaip prašė ir pats Kristus (plg. Mk 9, 29; Mt 8, 38; Lk 11, 5–13…). Malda skatina arba stiprina žmogaus tikėjimą, be kurio neįmanomas tinkamas ryšys su Dievu ar kitais žmonėmis.

Be to, melsdamasis žmogus parodo savo gyvybinį ryšį su Dievu: Jį pripažįsta, dėkoja už gautas dovanas ir su pasitikėjimu laukia iš Jo visko, ko reikia, ypač išganymo. Malda stiprina šią vidinę nuostatą ir padeda palaikyti teisingus santykius su Dievu. Tai būtina norint išsaugoti ir puoselėti taiką su Juo bei aplinkiniais.

Maldos pagrįstumas ypač akivaizdus dėl to, kad Dievo Žodis yra skirtas žmogui, todėl žmogus turi į jį atsiliepti žodžiais. Šis atsakymas yra žodinis tikėjimas arba malda, kuria pats tikėjimas kartu yra skatinamas, atnaujinamas, stiprinamas ir palaikomas. Be to, per maldą žmogus įtikinamai skelbia Dievą bei Evangeliją ir įžiebia tikėjimą kituose.

PASNINKAS

Jau nuo šeštosios apsireiškimų dienos Dievo Motina dažnai rekomenduoja pasninką, nes jis tarnauja tikėjimui. Pasninkaudamas žmogus pasitikrina, patvirtina ir įtvirtina valdžią sau pačiam. Tik valdantis save žmogus gali būti laisvas ir pajėgus atsiduoti Dievui bei artimui, kaip to reikalauja tikėjimas.

Pasninkas garantuoja, kad žmogaus atsidavimas tikėjimui yra nuoširdus ir tikras. Jis padeda išsilaisvinti iš bet kokios vergystės, ypač nuodėmės. Kas nėra savo paties šeimininkas, tas yra vergas. Be to, pasninkas padeda suvaldyti troškimą be saiko mėgautis malonumais. Toks troškimas lengvai veda prie beatodairiško laikinųjų gėrybių vartojimo, nors jos būtinos kitų žmonių elementariam išgyvenimui.

Per pasninką įgyjamos dorybės, kurios pažadina meilę vargšams bei nepriteklių kenčiantiems, ir taip bent šiek tiek sušvelnina skirtumus tarp jų ir turtingųjų. Tai gydo vienų stygių kitų pertekliumi. Tokiu būdu sukuriama tam tikra taikos forma, kuriai šiandien ypač gresia didžiulė atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų (Šiaurės ir Pietų).

Taigi, iš Dievo Motinos pranešimų aiškiai matyti, kad taika yra didžiausias gėris, o tikėjimas, atsivertimas, malda ir pasninkas yra vienintelės sąlygos jai pasiekti.

YPATINGIEJI PRANEŠIMAI

Be penkių pagrindinių pranešimų, kuriuos Dievo Motina iškart paskelbė visam pasauliui, nuo 1984 m. kovo 1 d. ji pradėjo kiekvieną ketvirtadienį (daugiausia per regėtoją Mariją Pavlović) teikti specialius pranešimus Medžiugorjės parapijai ir atvykstantiems piligrimams.

Iš tiesų, be šešių regėtojų, Dievo Motina savo liudytojais ir bendradarbiais pasirinko visą parapiją ir piligrimus. Tai paaiškėjo pirmajame jiems skirtame pranešime: „Aš pasirinkau šią parapiją ypatingu būdu ir noriu jai vadovauti.“ Vėliau ji tai dar kartą patvirtino: „Aš pasirinkau šią parapiją ypatingu būdu, ji man brangesnė už kitas; čia aš džiaugsmingai pasilikau, kai Visagalis mane atsiuntė.“ (1985 m. kovo 21 d.).

Dievo Motina taip pat nurodė šio pasirinkimo priežastį: „Turėtumėte visi parapijoje atsiversti – tai antrasis mano troškimas. Tokiu būdu visi, kurie čia atvyksta, galės atsiversti.“ (1984 m. kovo 8 d.) „Prašau jūsų, ypač šios parapijos narių, gyventi mano pranešimais“ (1984 m. rugpjūčio 16 d.). Pirmiausia patys parapijiečiai ir piligrimai turi tapti jos apsireiškimų ir pranešimų liudytojais, kad kartu su regėtojais galėtų prisijungti prie jos plano – pasaulio atsivertimo ir susitaikymo su Dievu – įgyvendinimo.

Dievo Motina puikiai pažįsta parapijiečių ir piligrimų, su kuriais nori bendradarbiauti gelbėdama pasaulį, prigimtį bei silpnybes. Ji supranta, kad tam reikalinga antgamtinė jėga, todėl nukreipia ir veda juos prie tos jėgos šaltinių.

Visų pirma, tai yra malda. Ją ji karštai rekomenduoja beveik kiekviename pranešime. Iš maldų ji ypač išskiria Šv. Mišias (1985 m. kovo 7 d.; 1985 m. gegužės 16 d.), nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją (1984 m. kovo 15 d.), maldą į Šventąją Dvasią (1984 m. birželio 2 d.; 1984 m. birželio 9 d.; 1985 m. balandžio 11 d.; 1985 m. gegužės 9 d.; 1985 m. gegužės 16 d.; 1985 m. gegužės 23 d…) ir Šventojo Rašto skaitymą (1984 m. spalio 8 d.; 1985 m. vasario 14 d.).

Šiais specialiais pranešimais Medžiugorjės parapijai ir piligrimams Dievo Motina siekia pagilinti pirmuosius pranešimus, kuriuos iš pradžių davė visam pasauliui, ir padaryti juos suprantamus bei priimtinus kitiems žmonėms.

Nuo 1987 m. sausio 25 d. Dievo Motina teikia savo pranešimus kiekvieno mėnesio 25-ąją dieną per regėtoją Mariją Pavlović. Tai tęsiasi iki šiol.